Kam vykti į verslo susitikimą automobiliu? Juk galima ir sraigtasparniu! Prieš kelerius metus tokius planus puoselėjo dangoraižių statytojai. Jie ant pastatų stogų braižė vadinamuosius heliportus – sraigtasparnių nusileidimo aikšteles. Tačiau ambicingi projektai buvo nukišti į gilų stalčių. Privatūs sraigtasparniai ant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų stogų šiandien vienas po kito nesileidžia. Verslininkai nusiramino: tokios prabangos bent jau kol kas esą nereikia.
Entuziazmas išgaravo
Tai turėjo priminti epizodą iš filmų apie legendinį britų šnipą Džeimsą Bondą: Į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrenda privatus verslininko lėktuvas. Itin svarbus svečias mikliai persėda į jau parengtą kilti sraigtasparnį, ir per kelias minutes atvyksta į miesto centrą, kur ruošiami svarbūs verslo pietūs.
Žinoma, į valgomąjį svečias patenka nusileidęs nuo dangoraižio stogo, kur jį išlaipino palydovas. „Dabar suprantu, kad tai tebuvo tam tikra jaunatviška iliuzija. Aklai mėgdžioti tai, kas būdinga 10 ar daugiau milijonų gyventojų turintiems didmiesčiams, neverta”, – šiandien sako Arvydas Avulis, įmonės „Hanner” valdybos pirmininkas.
Jis bene pirmasis sostinėje buvo užsimojęs įgyvendinti dar neregėtą projektą. 1998 metų rudenį pradėtas statyti pirmasis A klasės biurų pastatas „Verslo trikampyje”, dar neturėjusiame savo dabartinių kontūrų. Būtent ant šio 5 aukštų stiklinio statinio stogo turėjo leistis oro transportas.
Tačiau bendrovės „Hanner” specialistai suprato, kad realizuoti idėją bus gerokai sunkiau, nei buvo galima numanyti. Paaiškėjo, kad pastato konstrukcijas reikėtų sutvirtinti taip, kad jos laikytų 10-15 tonų papildomą svorį.
„Matyt, tokie reikalavimai buvo keliami rusiškiems sraigtasparniams. Tačiau su jais ant stogų juk niekas nesileidžia. Dėl griežtų ir sunkiai įgyvendinamų nuostatų tuo metu atsisakėme sumanymo”, – pasakojo A. Avulis.
Šiandien verslininkas jau tvirtina suvokęs, kad Vilniuje automobiliu įmanoma pasiekti bet kurį tašką, nesugaištant itin daug laiko. Antai iš Vilniaus oro uosto iki bendrovės „Hanner” biuro automobiliu galima nukakti per 15-20 minučių, tiesa, jei pavyktų išvengti transporto spūsčių.
Statydami verslo ir prekybos centrą „Europa”, kuris prieš kelerius metus buvo pripažintas geriausiu daugiafunkcinės paskirties projektu Vidurio ir Rytų Europoje, įmonės „Hanner” atstovai jau nė nesvarstė galimybės įrengti nusleidimo aikštelę sraigtasparniams.
Esą ją ir dabar būtų galima nubraižyti automobilių stovėjimo aikštelėje ant mados ir stiliaus centro „Europa” stogo. Tačiau to bent jau kol kas niekas neketina daryti – norintieji leistis į eilę nesirikiuoja.
Tiktai suko ratus
Aplink vieną moderniausių sostinės pastatų – šešiolikos aukštų verslo centrą „Victoria”, išdygusį kairiajame Neries krante „Verslo trikampyje” – prieš porą metų sraigtasparnis apsuko ne vieną ratą, tačiau tūpti neketino.
Sraigtasparnis pakilo į orą norvegų operatoriaus Bo Rundulffo prašymu. Pastarasis ant dangoraižio stogo nufilmavo keletą kadrų grupės „Laura & The Lovers” dainos „Little by Little” vaizdo klipui, kuris turėjo apžavėti „Eurovizijos” konkurso gerbėjus.
Sraigtasparnis su filmavimo grupe tąsyk nutūpė saugiau, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia verslo centro „Victoria”. „MG Valda” atstovai žurnalui „Statyba ir architektūra” tąsyk teigė neturėję minties ant dangoraižio stogo įrengti specialią aikštelę oro transportui.
„Yra tokių, kurie skelbiasi turintys ar turėję panašių planų. Tačiau manau, kad tai – tik reklaminis triukas. Ar verta investuoti keletą milijonų litų vien tam, kad ant stogo per porą metų galbūt nusileistų koks nors malūnsparnis”, – pareiškė „MG Valda” valdybos pirmininkas Rolandas Vingilis.
Lietuvos miestams vadinamieji heliportai yra per didelė prabanga. Tokiai nuostatai pritarė ne vieną dangoraižį pastačiusios įmonės „Eika” atstovai. „Nėra Lietuvoje poreikio lakstyti su sraigtasparniais. Nereikia perlenkti lazdos. Kiekvienas turtingas žmogus, žinoma, turi teisę į tam tikras ambicijas, tačiau aš manau, kad būtų prasmingiau sutvarkyti Neries krantines ir pasirūpinti kateriu, kuris plukdytų, tarkime, nuo Antakalnio iki „Verslo trikampio”. Tai būtų kur kas racionalesnis ir ne mažiau romantiškas sprendimas”, – dėstė bendrovės „Eika” plėtros direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė. Ji tvirtino, kad iki šiolei nebuvo užsakovo, kuris būtų prašęs statyti pastatą su sraigtasparnių nusileidimo aikštele.
Žurnalo „Statyba ir architektūra” žiniomis, tokių užsakovų mūsų šalyje vis dėlto atsirado. Štai sporto, pramogų ir verslo centras „Forum Palace” pastatytas taip, kad ant jo stogo, esant reikalui, sraigtasparnis galėtų nusileisti. Tiesa, pastato statytojai sakosi konstrukcijų specialiai netvirtinę.
„Buvo toks didelis reklaminis burbulas. Tokia idėja buvo sugalvota, tačiau vėliau jos atsisakyta. Statybos metu tokio klausimo mes nenagrinėjome”, – teigė „YIT Kausta Būstas” direktorius Algimantas Nekrašius.
Tarėsi su gaisrininkais
Įmonės „Ranga IV Investicijos” atstovai vis tik neslepia, kad rengiant vieną iš „Vilniaus vartų” dangoraižių projektų, svarstyta oro transporto nusileidimo aikštelės galimybė. Šį kartą – saugumo sumetimais.
Svarstyta galimybė įrengti aikštelę ant aštuoniolikos aukštų biurų ir gyvenamųjų apartamentų dangoraižio, iškilusio ant Geležinio Vilko gatvės transporto tunelio.
„Mes tarėmės su gaisrininkais. Tačiau jiems pavyko įsigyti naujos technikos, pritaikytos evakuoti žmones iš dangoraižių. Tad nebeliko prasmės įrengti aikštelę”, – teigė įmonės „Ranga IV Investicijos” rinkodaros direktorė Dita Purlienė. Anot jos, sraigtasparniai neįveikia labai didelių atstumų, todėl menkai tikėtina, kad jais į Lietuvą skraidytų verslo partneriai iš svetur.
Bendrovės „Eika” plėtros vadovė V. B. Radzevičienė paskaičiavo, kad įrengti vadinamąjį heliportą kainuotų kelis milijonus litų, mat reikia ne tik stiprinti pastato konstrukcijas, bet ir perkelti inžinerinę sistemą.
Tačiau statybų ekspertas, inžinerinį išsilavinimą turintis bendrovės „Constructus” valdybos pirmininkas Virgaudas Juocevičius nemano, kad investicijos į nusileidimui pritaikytą pastatą smarkiai išaugtų. „Techniškai didelių problemų įrengiant tokią aikštelę nėra. Nemanau, kad tokia statyba smarkiai pabrangtų. Projekto biudžete didelio skirtumo tikrai nebūtų matyti”, – tikino pašnekovas.
Beje, V. Juocevičius prisiminė, kad pirmieji norą turėti savuosius heliportus iškėlė nepriklausomybės metais ūmai pralobę verslininkai. Jie buvo užsimoję sraigtasparniais leistis ant savo vilų stogų Palangoje.
Skrydžių nevaržytų
Kai kurie verslininkai žurnalui „Statyba ir architektūra” teigė maną, kad miestuose skraidymo galimybes smarkiai riboja teisės aktai. Tačiau Civilinės aviacijos administracijos (CAA) atstovai tvirtino, kad kliūčių pagal paskirtį naudoti sraigtasparnių nusileidimo aikšteles, jei tokių rastųsi, nekiltų.
„Vadinamųjų heliportų nėra, tad reikia gauti tam tikrą savivaldybės ir mūsų tarnybos leidimą, norint nusileisti sraigtasparniu. Tačiau jeigu nusileidimo aikštelių atsirastų, šis reikalavimas, atsižvelgiant į taisykles, jau nebūtų keliamas, skrydžiams virš miesto kiekvienu atveju leidimo nebereikėtų”, – aiškino CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. Minimalus skrydžio aukštis virš gyvenamųjų vietovių yra 300 metrų. Virš miestų galima aukštesnė minimali riba. Pavyzdžiui, virš Vilniaus ji siekia 600 metrų. Žinia, sraigtasparniai paprastai skrenda žemutiniame skrydžių lygyje. Ar skrydžiai virš miestų nekeltų didelės grėsmės?
„Rizika skristi virš miestų, žinoma, yra didesnė. Tačiau avarijos galimybė niekada nedingsta. Mes galėtume reikalauti, kad virš miestų skraidytų tik dvimotoriai sraigtasparniai”, – teigė A. Šumskas.
Tačiau jis abejojo, ar greitu metu mūsų šalyje galėtų atsirasti poreikis įrengti specialias nusileidimo vietas šiam oro transportui. Mat Lietuvoje dabar yra registruoti tik 5 privatūs sraigtasparniai.
