Rengiant detaliuosius planus taikomi dvigubi standartai. Institucijos, kurios turėtų rūpintis, kad būtų laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo, toli gražu ne visada tai daro. Norint ginti viešąjį interesą belieka kreiptis į prokuratūrą. Tokie teiginiai skambėjo Lietuvos architektų sąjungos (LAS)Klaipėdos skyriaus vakar surengtoje spaudos konferencijoje.
LAS Klaipėdos skyriaus valdybos ir ekspertų tarybos nariai priminė, jog 2008 metų vasario 7 dieną Klaipėdos miesto taryba balsų dauguma patvirtino žemės sklypo Nemuno g. 2 (UAB „Bega”) detalųjį planą.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius dar prieš Klaipėdos miesto tarybos posėdį atkreipė tarybos dėmesį į tai, kad rengiant minėtąjį detalųjį planą pažeistos įstatymais, kitais teisiniais aktais bei teritorijų planavimo dokumentais numatytos procedūros. Nepaisant to, planas buvo patvirtintas.
LAS Klaipėdos skyrius kovo šeštąją dieną kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės merą Rimantą Taraškevičių, Klaipėdos apskrities viršininką Vytautą Rinkevičių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje Kristiną Vintilaitę bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkę Laurą Nalivaikienę su prašymu įvertinti LAS Klaipėdos skyriaus nurodytus pažeidimus ir sustabdyti minėtojo detaliojo plano sprendinių galiojimą.
Iki pat šiol vyko susirašinėjimas su išvardytosiomis institucijomis. Pasak LAS Klaipėdos skyriaus pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, buvo kreiptasi į visas institucijas, kurios turėtų rūpintis, kad būtų laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo, bei prižiūrėti, kad padaryti pažeidimai būtų ištaisyti.
Apstu pažeidimų
LAS Klaipėdos skyrius išvardino kelis esminius galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano pažeidimus, kurie buvo padaryti rengiant minėtą planą.
Jame nurodoma, jog planuojama pastatyti visą eilę naujų sandėlių netoli Minijos g., todėl 100 m siekusi sanitarinės apsaugos zona (SAZ) buvo gerokai praplėsta už Minijos gatvės ribos, nors pagal Bendrojo plano sprendinius, ties „Begos” teritorija uosto SAZ sutampa su Minijos gatvės SAZ. Šitaip padidinus sanitarinės apsaugos zonos ribas, nebebus galima statyti gyvenamosios bei visuomeninės paskirties statinių, nors pagal Bendrąjį planą jie ten galėtų būti.
Dėl naujų statinių statybos žymiai padidės planuojamos teritorijos užstatymo intensyvumas. Be to, numatytas didelis galimų čia iškilti statinių aukštis – 29 metrai. Jeigu čia iškiltų devynių aukštų namo dydžio sandėliai, būtų sudarkytas miesto kraštovaizdis prie Kuršių marių. Dalis šių sandėlių iškiltų senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje.
Sunkusis transportas iš „Begos” išvažiuotų tiesiai į Minijos gatvę. Tai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta, kad Nemuno gatvė turi būti planuojama kaip vidinė uosto gatvė su išvažiavimu į Minijos gatvę pietinėje uosto pusėje.
Detalusis planas nebuvo pateiktas svarstyti LAS Klaipėdos skyriaus Ekspertų tarybai, nors šiuo atveju tai buvo privaloma, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto Bendrojo plano aiškinamajame rašte išdėstytus sprendinius.
Be to, rengiant šį detalųjį planą nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Plane minimas dar 2003 m. atliktas PAV, nors „Bega” didina tiek krovos apimtį, tiek numato priimti geležinkelio transportu ir laivais gabenamas pavojingas medžiagas ir jas sandėliuoti. Planuojamų krovinių asortimente yra 3, 4, 5 ir 8 klasių pavojingumo kroviniai (etanolis, etilacetatas, organinės ir neorganinės rūgštys bei šarmai ir kitos), kurie yra pavojingos tiek aplinkai, tiek gyventojų sveikatai.
Prašė ginti viešąjį interesą
Architektai Edmundas Andrijauskas bei Romas Gailius sakė, jog vasarą Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje buvo prašyta patikrinti, ar Klaipėdos miesto tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas minėtas detalusis planas, neprieštarauja LAS Klaipėdos skyriaus nurodytoms teisės normoms. Taip pat prašyta, jeigu nurodyti pažeidimai pasitvirtins, inicijuoti plano ginčijimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.
„Mes buvome nusiteikę bendradarbiauti šiuo klausimu su Vyriausybės atstovo institucija bei sutikome, kad LAS Klaipėdos skyrius būtų įtrauktas į teisminį procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjo pusėje”, – sakė architektai. Tačiau Vyriausybės atstovė atsakė, jog ji negali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Už tvoros – nebe Klaipėda?
Visiškai nesuprantamą raštą architektų sąjunga gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jame informuojama, jog nagrinėjant LAS Klaipėdos skyriaus išvardintus pažeidimus bei patį sklypo Nemuno g. 2 detalųjį planą, „iškilo klausimas, ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jį sudarantys statiniai bei įrenginiai detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje yra strateginės reikšmės objektai”. Dėl šio klausimo išsiaiškinimo inspekcija raštu kreipėsi į atitinkamas ministerijas, ir gavusi atsakymus žada informuoti LAS Klaipėdos skyrių.
„Beveik iš visų institucijų gaudavome raštus, kuriuose neatsakoma į tai, ko klausiame. Šis raštas – visai nesuprantamas. Jeigu išaiškės, kad ten – strateginės reikšmės objektai, tai ką – mes nebegalėsime žinoti, kas ketinama daryti uosto teritorijoje? Negi vėl grįžtame į tarybinius laikus, kai už tvoros – nebe Klaipėda?” – retoriškai teiravosi architektai, priminę, jog naujus detaliuosius planus rengia ir kitos uoste esančios bendrovės, taip pat ketinančios didinti krovos apimtį. O kur vis įkyriau Klaipėdai brukamas giliavandenis uostas, nors Klaipėdos apskrities bendrojo plano koncepcijoje buvo siūloma jį „įkurdinti” Būtingėje.
Kreipsis į prokuratūrą
„Nenorėtume, kad susidarytų įspūdis, jog mes esame nusiteikę prieš „Begą”, – sakė R. Staševičiūtė. – Tiesiog šiame detaliajame plane itin daug pažeidimų.”
Pasak architektų, jiems nesuprantama ir tai, kodėl yra taikomi dvigubi standartai. Kodėl „paprastiems mirtingiesiems” rengiant detaliuosius planus jie netvirtinami, radus, vaizdžiai tariant, bent metro nukrypimą nuo Bendrojo plano, o čia – situacija kitokia.
„Daugiau nei pusę metų rašėme raštus. Matyt, be mūsų visuomeninės organizacijos, niekam daugiau nerūpi viešasis interesas. Ne mūsų, architektų, koks nors asmeninis, o visų gyvenančių Klaipėdoje ir ypač šalia uosto namus turinčių klaipėdiečių interesas. Manome, jog nebeturime kitos išeities, tik kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Kada nors turi būti pirmas kartas”, – sakė R. Staševičiūtė.
Žurnalistams paklausus, o kas būtų, jei architektai pralaimėtų, architektas Saulius Plungė atsakė: „Ne mes pralaimėtumėme. Visi pralaimėtumėme…”
