Jau aštuntą kartą švęsdami profesinę šventę uostamiesčio architektai šiemet nukreipė žvilgsnį į Klaipėdos jūrinį-industrinį paveldą bei jo išsaugojimą. Tam buvo skirta tradicinė Architektų dienos konferencija.
Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, ši tema dabar yra ypač aktuali – urbanizuojamos prie vandens esančios teritorijos, tad norint išvengti klaidų derėtų iš anksto numatyti, kokia turėtų būti jų plėtra.
Anot Mažosios Lietuvos muziejaus direktoriaus Jono Genio, apie jūrinio paveldo problemas bei prie vandens esančių teritorijų užstatymą diskutuojama visose prie Baltijos jūros įsikūrusiose šalyse.
„Visi sutinka, kad paveldas gali būti išsaugotas tik suradus panaudojimą”, – atkreipė dėmesį J. Genys.
Siekiamuose išsaugoti senuosiuose švyturiuose įrengiami muziejai, tyrimų centrai, paukščių žiedavimo stotys, nardymo klubai.
Nepaisant to, kad Lietuva švyturių turi nedaug, čia yra kitokio unikalaus jūrinio pramoninio paveldo, pavyzdžiui, P. Lindenau laivų statyklos įrenginių.
Viena iš įdomių bei saugotinų sričių – povandeninis paveldas. Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos valstybių yra įsipareigojusi UNESCO saugoti savo povandeninį paveldą. Tai – ne tik nuskendę laivai, bet ir dalis Šventosios uosto, po vandeniu atsidūrusios XVI amžiaus kuršių bažnyčios liekanos, Kopgalio kranto įtvirtinimai.
Anot V. Žulkaus, šių vertybių išsaugojimas tebėra problema – apie iškėlimą bei konservavimą nėra nė kalbos, bet reikėtų pasirūpinti bent jau jų išlikimu.
Vakar pristatytas ir septintasis leidinys „Klaipėdos architektūra 2007”. Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kasmet į tokį leidinį sudedantis suderintus praėjusių metų projektus bei pastatytus objektus.
