Didžioji dalis gyventojų gyvena XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėtuose statyti įvairių tipų daugiabučiuose namuose. Dauguma jų stambiaplokščiai, kurie pastatyti dar tarybiniais metais galiojusiais techniniais normatyvais, reglamentavusias ypač žemus reikalavimus pastatų energiniam efektyvumui. Šiai dienai tokio tipo pastatai paprasčiausiai nebeatliepia gyventojų poreikių, o po daugiabučio namo atnaujinimo, šis tampa inovatyvesnis, modernesnis pastatas, kuris vidutiniškai gali sutaupyti 50-70% ar net daugiau jam apšildyti naudotos energijos.
Daugiabučių namų atnaujinimas suteikia daug pranašumų, tačiau pagrindiniai jų – gyventi kokybiškai ir už tai nepermokėti, ypač šaltuoju metų laiku, kuomet per skilinėjančias sienas, nesandarius langus ir kiaurą stogą drauge su šiluma į orą išleidžiami didžiuliai pinigai, skirti mokesčiams.
Atnaujinant daugiabučius namus ne tik didinamas jų energinis efektyvumas, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, bet ir gerinama žmonių gyvenimo kokybė, sveikata.
Atnaujinto daugiabučio namo nauda – sumažėjusios šildymo kainos; padidėjusi būsto vertė (vid. 15-20 %) ir likvidumas; komfortiškas buto mikroklimatas; gražesnė gyvenamoji aplinka; geresnė kaimynystė; sumažėjęs poveikis klimato kaitai.
Atnaujinto daugiabučio namo poveikis sveikatai – komfortiška temperatūra bute; geresnė oro kokybė bute; geresnė garso izoliacija; mažesni CO2 išmetimai; estetiškas namo vaizdas ir dėl jo pagerėjusi nuotaika.
Taigi, nuo ko pradėti daugiabučio namo atnaujinimo procedūrą?
Daugiabučio namo atnaujinimą gali inicijuoti savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, bendrijos pirmininkas arba patys gyventojai. Pirmas žingsnis – tai, turi įvykti gyventojų susirinkimas. Šiame etape labai svarbus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vaidmuo – susirinkime galima gauti atsakymus apie būsto atnaujinimo galimybes. Susirinkime apibendrinama namo būklė, apžvelgiamos energinio efektyvumo didinimo priemonės, paaiškinamos finansavimo sąlygos: kokią paramą teikia valstybė, kas turi teisę į kompensaciją, esant poreikiui, pakviečiami APVA atstovai, kiti specialistai, kurie suteikia reikiamą informaciją. Susirinkimas pavyko, jei gyventojai supažindinti su namo atnaujinimo procesu, jo etapais ir jei butų ir kitų patalpų savininkų dauguma priima sprendimą rengti namo atnaujinimo projektą ir išsirenka namo atnaujinimo projekto administratorių.
Sekančius žingsnius atlieka projekto administratorius – prižiūri darbų eigą; teikia informaciją gyventojams; bendrauja su gyventojais, atnaujinimo vykdytojais ir valstybinėmis įstaigomis; rūpinasi projekto finansavimu; atsako už rezultatus.
Kokias daugiabučio namo atnaujinimo priemones galima įgyvendinti?
Pagrindinis daugiabučio namo atnaujinimo tikslas – pagerinti daugiabučio namo energinį efektyvumą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, atnaujinimo procese daugiausia dėmesio ir lėšų skiriama tam padedančioms priemonėms.
Valstybės remiamos energinio efektyvumo didinimo priemonės:
- Šildymo, karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas;
- Vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant rekuperacijos sistemos įrengimą;
- Stogo šiltinimas;
- Fasado sienų šiltinimas;
- Atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės elektrinių, saulės kolektorių, šilumos siurblių – įrengimas;
- Balkonų ar lodžijų įstiklinimas;
- Lauko durų keitimas, įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (panduso įrengimas);
- Butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimas į mažesnio šilumos laidumo langus;
- Rūsio perdangos šiltinimas;
- Liftų modernizavimas;
- Bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir apšvietimo sistemos atnaujinimas.
Taip pat kitos priemonės, kurios nėra remiamos valstybės, tačiau svarbios pastato išlaikymui, išsaugojimui, todėl pasirenkant energinio efektyvumo didinimo priemones pastato atnaujinimui, svarbu nepamiršti ir šių priemonių:
- Buitinių nuotekų sistemos atnaujinimas;
- Priešgaisrinės saugos įrenginių atnaujinimas;
- Geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ir (ar) pertvarkymas;
- Drenažo sutvarkymas;
- Namui priklausančių vietinių įrenginių atnaujinimas;
- Konstrukcijų, tokių kaip balkonų laikančiosios konstrukcijos ir saugos aptvarai, stogeliai virš įėjimo į pastatą;
- Laiptinių paprastasis remontas.
Labai svarbu, kad rengiant namo investicinį planą būtų parinktos konkrečiam namui reikalingos priemonės, o projektavimo etape priimti ekonomiškai pagrįsti ir gyventojams patogūs sprendimai. Dažnu atveju, neracionalus priemonių pasirinkimas, kurioms nėra teikiama valstybės parama ir atnaujinus daugiabutį namą, paaiškėja, kad namo inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios ir šias reikia atnaujinti. Tačiau daug lengviau visus šiuos darbus atlikti vienu metu, kai yra atnaujinamas pastatas ir vėlesniu etapu nebegalvoti apie papildomus namo remonto darbus.
Kokią paramą daugiabučių namų atnaujinimui skiria valstybė?
Į valstybės paramą pretenduoja atnaujinimo programoje dalyvaujančių daugiabučių namų (su 3 ir daugiau butų), pastatytų iki 1993 m. būstų savininkai. Ši parama bus suteikta jau po pastato atnaujinimo ir tik jei atnaujintas daugiabutis namas pasieks ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę bei sutaupys ne mažiau kaip 40% šilumos sąnaudų.
Valstybės parama skiriama:
- 100% – būsto atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms. Taip pat visos atnaujinimo išlaidaos nepasiturintiems gyventojams, tačiau tam balsavimo metu šie gyventojai turi pritarti namo atnaujinimui;
- 30% – savininkų investicijų į energinio efektyvumo didinimo priemones, pvz., šildymo ir karšto vandens sistemų, ventiliacijos, rekuperacijos sistemų pertvarkymą, stogo ir išorinių sienų šiltinimą, liftų atnaujinimą ir kitų sistemų pertvarkymą;
- 10% – papildoma valstybės parama teikiama išskirtinėms priemonės, pvz., balansiniams ventiliams įrengti, ar atnaujinus neautomatizuotą šilumos punktą;
Pagal naujausius reikalavimus didesniuose kaip 1500 m2 ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, reikia įrengti saulės elektrines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms. Šiam reikalavimui įgyvendinti yra sudaryta galimybė daugiabučiam namui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai bet karštam vandeniui gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės kolektorius ar kt. atsinaujinančiosios energijos įrenginius. Tokiems projektams ir priemonėms gali būti skiriama papildoma 30% parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
Daugiabučio namo atnaujinimas – tai daugiau nei vien tiesioginės ekonominės naudos siekimas. Tai teisingų ir realių lūkesčių suformavimas – kruopštus optimizavimo uždavinys, kurio sudedamosios dalys yra investicijos, kokybiniai parametrai ir prognozuojami rezultatai.
Galiausiai projekto sėkmė priklausys nuo rizikų įsivertinimo ir teisingų sprendimų priėmimo.
