Daugiau nei metus trukęs nekilnojamojo turto rinkos sąstingis
baigėsi – butų pirkimo ir pardavimo sandorių vis daugėja, o sumažėjus būstų
pasiūlai kilstelėjo kainos.
Kainos pakilo 20 proc.
Ilgą laiką pigę būstai pagaliau ėmė brangti. Nors nekilnojamojo
turto ekspertai įsitikinę, kad šis kainų didėjimas laikinas ir bent jau per
artimiausius dvejus metus būstų kainos tokių aukštumų, kokios buvo 2007-aisiais
tikrai nepasieks, tvirtinama, jog jos taipogi nebekris.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” direktoriaus
Algimanto Bružo, iki 60 proc. nukritusios butų kainos jau pasiekė dugną, tad
šiek tiek pakilusios jos nusistovės ir mažiausiai metus ar dvejus išliks
stabilios.
„Matyt, kainų dugną jau pasiekėme, jos daugiau tikrai nebekris.
Tiesą pasakius, net nebėra joms kur bekristi, nes nuo kainų piko 2007-aisiais
seni būstai labai daug atpigo. Per paskutines keletą savaičių parduodami butai
netgi ėmė brangti. Žinoma, ne visi, o tik tie, kurių kaina buvo mažiausia. Butai
ėmė brangti dėl kelių priežasčių: pirma – suaktyvėjus jų pirkimui, pigiausi buvo
išpirkti, tad nebeliko pasiūlos, antra – kai kurie pardavėjai, pastebėję, kad
nekilnojamojo turto rinkoje sujudimas, po truputį kainas ėmė didinti”, –
komentavo A.Bružas.
Pašnekovas pabrėžė, jog iki šiol pigiausiai uostamiestyje
pardavinėti būstai pabrango net iki 20 proc. Anot A.Bružo, jeigu dar prieš
mėnesį įsigyti senos statybos daugiabutyje 1 kamb. butą buvo įmanoma už 70
tūkst. litų, o 2 kamb. – už 100–110 tūkst. litų, dabar tokių kainų nebėra. Šiuo
metu 1 kamb. butas kainuoja apie 90–100 tūkst. litų, o 2 kamb. iki 140 tūkst.
litų.
Investuoja santaupas
A.Bružas pabrėžė, kad šiuo metu agentūroms darbo netrūksta –
kasdien kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie norėtų įsigyti nekilnojamojo turto,
kiti tiesiog domisi, kas šiuo metu vyksta rinkoje.
„Dabar tikras darbymetis, turime nemažai klientų ir net
užsakymų. Žmonės laukia pigių naujų pasiūlymų rinkoje – kai kurie jų yra pateikę
kriterijus būstui bei sumą, kiek už jį galėtų mokėti, ir prašo, kad kai tik
atsiras toks butas, susisiektume su jais. Dažniausiai tokie klientai pageidauja
1–2 kamb. butų, kainuojančių iki 120 tūkst. litų, tačiau šiuo metu nebėra ką
jiems pasiūlyti, tokius pigius butus jau išpirko. Kasdien sulaukiame vis daugiau
skambučių su įvairiais pageidavimais, tad rinka išties atsigauna”, – patikino
A.Bružas.
Pasak eksperto, dauguma žmonių įsitikino, jog kainos nebemažės,
todėl suskubo į nekilnojamąjį turtą investuoti turimas santaupas. Jo duomenimis,
daugiausiai pirkėjų šiuo metu būstus įsigyja už grynus pinigus, be bankų ar kitų
kreditorių pagalbos.
„Iš tiesų žmonės turi pinigų, bet iki šiol jie laukė kažkokio
kainų stebuklo, tačiau pastebėję, kad butai nebepinga ir net ėmė po truputį
brangti, pradėjo aktyviau juos pirkti. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu
lietuviai indėliuose laiko apie 24,5 milijardus litų, o žinant žmonių būdą, dar
tiek pat santaupų gali būti namuose – kojinėse, stalčiuose ir t.t., tad tikrai
tikiu, jog pardavimų vis daugės”, – patikino A.Bružas.
Daugėja sandorių
A.Bružo teigimu, būstų pirkimas itin suaktyvėjo dar liepą,
tačiau daugiausiai jų nupirkta rugsėjo mėnesį. Palyginti dabartinį laikotarpį su
buvusiu prieš pusmetį, butų pirkimo ir pardavimo sandorių skaičius išaugo apie
40 proc.
Registrų centro duomenimis, uostamiestyje liepą buvo
įregistruoti 175, rugpjūtį – 145, o rugsėjį – 92 būstai.
Tačiau, anot Registrų centro atstovės Linos Balkevičienės, kol
kas už rugsėjį pateikti duomenys tėra preliminarūs, vėliau šis skaičius gerokai
išaugs, nes dauguma būstus įsigijusių žmonių dokumentus į Registrų centrą atneša
kur kas vėliau, nei įvyko sandoris.
Kainos vyrauja įvairios
Ekspertų teigimu, kol kas brangsta tik patys pigiausi būstai, o
tie, kurie iki pat šiol kainavo daugiau nei vyravo rinkos kaina, ir toliau
pinga.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober–Haus” Klaipėdos
regiono vadovo Lino Juozaičio, naujos statybos būstų kainos kol kas mažėja arba
išlieka stabilios, brangsta tik tie naujos statybos butai, kurių paklausa
išaugo, o pasiūla sumažėjo. Vis dėlto tokių daugiabučių, jo teigimu, Klaipėdoje
nėra daug. Senos statybos daugiabučiuose brangesnių butų kainos vis dar
stabilios, o brangsta tie būstai, kurie iki šiol kainavo mažiausiai.
Jo duomenimis, šiuo metu apie 10–15 proc. pabrango tokie butai,
už kurių vieną kvadratinį metrą jų savininkai iki šiol prašė apie 2,5–3 tūkst.
litų.
„Vienareikšmiškai apibrėžti, kas pinga, o kas brangsta, labai
sunku – viską sąlygoja pasiūlos ir paklausos proporcija. Egzistuoja tokių
mikrorajonų, tiek naujos, tiek ir senos statybos daugiabučių, kuriuose butų
paklausa yra labai didelė, o pasiūla maža, tad atitinkamai čia butai kainuoja
brangiau. O jei paklausa dar labiau auga, kyla ir kainos”, – paaiškino
L.Juozaitis.
Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertas įsitikinęs, jog kainų
kilimas laikinas, veikiausiai jos šiek tiek pakilusios išsilaikys iki pavasario,
kai bus aiškesnė tiek ekonominė, tiek ir finansinė Lietuvos padėtis.
„Iki kovo kainų svyravimai tikrai bus nežymūs, o vėliau galbūt
butai ims vėl po truputį brangti. Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos –
jeigu ji gerės, o žmonių pajamos didės, būstai brangimo neišvengs. Tačiau galiu
užtikrinti, kad artimiausiu metu kainos tikrai nebekris, jos jau pasiekė
mažiausios kainos ribą, tad, manau, netrukus jos stabilizuosis ir pigiau nei už
100–110 tūkst. litų tikrai nebus įmanoma nieko įsigyti”, – įsitikinęs
L.Juozaitis.
Rinką suaktyvino bankai
Įžvelgti tendencijų, pasak jo, šiuo metu neįmanoma dar ir dėl
to, kad neaišku, kokią politiką vykdys bankai. Šiuo metu jie vėl kur kas
aktyviau bei geresnėmis sąlygomis ėmė dalyti paskolas, tačiau kaip bus ateityje
– nežinia.
„Viskas priklauso nuo bankų, dabar jie išties vėl išduoda
kreditus, siūlo žmonėms geresnes sąlygas, todėl nekilnojamojo turto rinkoje
jaučiamas sujudimas. Jeigu vėliau bankai vėl nustos skolinti, rinka prislops”, –
paaiškino L.Juozaitis.
Kad bankai pakeitė finansavimo politiką bei taip išjudino
rinką, patvirtino ir kai kurie naujų nekilnojamojo turto objektų vystytojai.
Vieno uostamiestyje naujo daugiabučių kvartalo savininkas, dėl didelės
konkurencijos nenorintis viešintis, patikino, jog, bankams ėmus skolinti, naujos
statybos būstų paklausa ženkliai išaugo, o tai sąlygojo ir jų brangimą.
„Rugsėjo pabaigoje bei spalio pradžioje bankai vėl ėmė itin
geromis sąlygomis dalyti paskolas. Jie net vėl ėmė kviesti tuos klientus,
kuriems prieš keletą mėnesių ar pusmetį nesuteikė paskolų. Tai sujudino rinką,
todėl išaugus paklausai po truputį ėmė brangti ir naujos statybos būstai, tik
kol kas apie tai niekas nekalba. Bankai taip pat per daug nesiskelbia, kad jie
vėl skolina, todėl kaip toliau klostysis situacija nekilnojamojo turo rinkoje,
neaišku”, – teigė naujus daugiabučius statančios bei butus juose
pardavinėjančios bendrovės savininkas.
Bankai situacijos nekomentuoja
Pašnekovas tikino, kad jei paskolos ir toliau bus dalijamos, o
naujų būstų paklausa išliks, netrukus jis pratęs pradėtų, tačiau užšaldytų
daugiabučių statybas.
„Šiuo metu tęsti daugiabučių statybas labai palanku, nes šiek
tiek nukrito statybinių medžiagų kaina, o svarbiausia – gerokai atpigo darbo
jėga. Tačiau kol kas į viską žiūriu labai atsargiai, todėl statybų nepradedu.
Juk viskas priklauso nuo bankų, o jei jie vieną dieną vėl pasakys paskoloms ne,
tai pirkėjų nebeliks. Jei paskolos bus dalijamos ir toliau, galbūt statybas
tęsiu jau šią žiemą”, – aiškino bendrovės savininkas.
Pasak jo, bankai paskolas ėmė dalyti iškart po to, kai Europoje
ir Amerikoje ėmė kilti akcijų rinka. Jis įsitikinęs, kad jeigu akcijos kils ir
toliau, ekonominė situacija ims sparčiai gerėti, todėl šalies bankai vis drąsiau
finansuos norinčius būstus įsigyti klientus.
Tačiau patys bankai apie pagaliau atrištą paskolų kranelį kalba
nenoriai, daugelis jų išsisuko nuo dienraščio „Klaipėda” pateiktų klausimų apie
vėl palankiomis sąlygomis pradėtas dalyti paskolas. Bankininkai patikino tik
tiek, kad jie dažniausiai kreditus išduoda tiems klientams, kurie butus nori
pirkti iš tų nekilnojamojo turto vystytojų, kurių objektų statybas jie
finansavo.
