Nepaisant sumažėjusio būsto sandorių skaičiaus, pirmąjį šių metų ketvirtį būsto kainos Vilniaus mieste beveik nekito, o likusioje šalies dalyje šiek tiek kilo, rodo Registrų centro būsto kainų indeksai.
Šių metų pirmąjį ketvirtį senos statybos būstas šalies sostinėje Vilniuje atpigo 3,3 proc., o naujos statybos būsto kainos kilo 15 proc. Likusioje Lietuvos dalyje senos statybos būstas vidutiniškai brango 5,1, naujos statybos – 12,7 proc.
Gyvenamųjų namų sandorių vertė sostinėje krito šiek tiek daugiau nei 60 proc., o butų sandorių vertė – 11,9 proc. Likusioje Lietuvos teritorijoje bendra sandorių vertė sumažėjo 26 proc. Butų sandorių vertė mažėjo 26,1 proc., o gyvenamųjų namų – 25,8 proc.
„Būsto sandorių vertės mažėjimui Lietuvoje įtakos turi aplinkybė, kad iš būsto rinkos laipsniškai traukiasi pirkėjai, kurie būstą pirko kaip investicijų ar pardavimui skirtą objektą, todėl rinkoje lieka tik realiai būstu apsirūpinti siekiantys pirkėjai”, – rašoma Registrų centro pranešime.
Lietuvos būsto rinkos struktūra 2008 m. pirmąjį ketvirtį rodo, kad individualių gyvenamųjų namų rinkoje daugiausia pinigų išleidžiama namams kaimo vietovėje pirkti – 55 proc. Vilniaus miestui teko 10 proc. individualių namų rinkos apyvartos, kitiems didmiesčiams – apie 23 proc., o mažesniems miestams ir miesteliams – 11 proc.
Butų rinkoje, priešingai, 46 proc. visų butams pirkti išleistų pinigų sukoncentruota Vilniuje, beveik 37 proc. – kituose didmiesčiuose, apie 13 proc. – mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o butų pirkimas kaimo vietovėje sudarė tik apie 4 proc. visos butų rinkos apyvartos.
