Energetinio audito specialistai sako, kad taupant itin brangią šilumą, ypač kai iki viso daugiabučio renovacijos laukia ilgas kelias, neužtenka tik pakeisti langus, užkamšyti ventiliacijos sistemas, įsistatyti geras buto duris.
Teigiama, kad yra nemažai paprastų, visiems daugiabučio gyventojams įkandamų ir duodančių akivaizdžią naudą šilumos taupymo būdų.
Namas – vientisas organizmas
AB „Klaipėdos energija” specialistai atliko eksperimentą – pasivaikščiojo po daugiabučių kiemus, siekdami įsitikinti, kaip gyventojai taupo šilumą. Net spaudžiant 5 laipsnių šaltukui, daugiabučiuose specialistai išvydo masiškai atlapotas, neretai – plytomis paremtas laukujes duris. Kai kur visiškai nėra antrų durų arba jos – plačiai atvertos. Laiptinių langų stiklai – sudurstyti iš kelių stiklo lakštų su nemažais tarpais arba iš viso iškulti. Rūsių langeliai – „užlopyti” skardos atraižomis arba visiškai kiauri. Specialistai akcentuoja, kad problema yra ir savavališkai panaikinti radiatoriai laiptinių koridoriuose.
„Akivaizdu, kad žmonės dar nesupranta, jog namas yra vientisas organizmas. Nors butai atskiri, tačiau bendros patalpos yra visų, jų būklė turi tiesioginės įtakos kiekvieno buto šilumos sąnaudoms bei gyventojų komfortui. Kadangi apmokestinama ir paskirstoma visa į namą patiekta šiluma, todėl ją reikia efektyviai naudoti ne tik butuose, bet ir visame name”,- sako „Klaipėdos energijos” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.
Pasak energetinio audito specialisto Ričardo Grigaliūno, net iš pažiūros nereikalingos daugiabučio namo konstrukcijos detalės iš tiesų yra labai svarbios. Net mokslų nebaigę, tačiau gamtos dėsnius išmanę kaimo žmonės nuo seno žinojo, kaip taupyti šilumą. Būtent todėl statydami namus jie įrengdavo vadinamąją priemenę. Tradicinė jos schema – laukujės durys, maža patalpa, kurioje oras sušyla, ir antros durys, kurios padeda neišleisti šilumos iš gyvenamojo kambario. Tokiu pačiu principu sukonstruoti ir mūsų daugiabučiai.
Šaltis greitai pasiskirsto po patalpas ir jas atvėsina, jeigu jam nesukuriamos užtvaros. Būtent todėl prieš įžengiant į laiptinę reikalingos sandarios laukujės durys, yra ir tambūras, ir dar vienerios durys, kurios sukuria uždarą erdvę. Čia, prieš patekdamas į laiptinę oras sušyla. Taigi, jeigu lauke yra minus penki laipsniai šalčio, tambūre – plius penki laipsniai, už antrųjų durų laiptinėje bus jau ir 15-20 laipsnių šilumos.
„Visi žino, kad iš šiltos patalpos šiluma automatiškai suteka į šaltą, tad ten, kur buvo šilta, tampa vėsiau. Ir atvirkščiai. Kuo sienos šilumos varža mažesnė, tuo intensyvesni energetiniai mainai”, – aiškino R. Grigaliūnas.
Bulvės nedygsta, bet šalta kaimynams
Anot energetikos specialistų, klaidą daro tie, kurie neva taupumo sumetimais išmontuoja laiptinės radiatorius. Atsisakius radiatoriaus, laiptinėje būna žemesnė temperatūra. Dėl to butai vėsta – per sienas ima šildyti laiptinę. O jeigu dar laukujės laiptinės sienos sudrėksta, jos dar labiau „siurbia” šaltį ir netgi gali pradėti pelyti.
R. Grigaliūno teigimu, kai kurie gyventojai įsideda sandarias, kartais net dvigubas duris, ir galvoja, kad jau pasirūpino, jog šiluma liktų kambariuose. Tačiau jeigu laiptinė šalta, tai visiškai nepadeda – durys saugo šilumą tik mažame plotelyje, o per kur kas didesnį sienų plotą šiluma skverbiasi į šaltą laiptinę.
Neteisūs ir tie, kurie atmestinai žiūri į rūsius. Nuo rūsiuose vyraujančios temperatūros labai priklauso pirmųjų aukštų gyventojų komfortas. Daugiabučiuose dažniausiai per rūsius eina šildymo vamzdynai, kurie vėsta, jei rūsyje vietoje langų žiojėja skylės. Žmonės, kurie nori, jog rūsyje būtų vėsu (bulvės nesudygtų ar kompotai nesurūgtų), švaisto viso namo šilumą.
„Kaip žmogus, taip ir namas sukonstruotas taip, kad jame turi būti harmonija. Jeigu kuris nors organas pažeidžiamas – pavyzdžiui, nesandarios laukujės durys arba jų visiškai nėra – kenčia visas pastatas”, – sakė R. Grigaliūnas.
Kaip taupyti šilumą?
Patartina iš lauko apšiltinti namo cokolį arba rūsio lubas iš apačios. Taip verta sudėti normalius rūsio langelius, o ne palikti žiojėjančias, skardos lakštais užkaišytas skyles, pro kurias į rūsį keliauja šaltis. Galima užmūryti kas antrą laiptinės langelį. Siena – tikrai šilčiau nei stiklas. Nes sienos šilumos varža tris kartus didesnė negu lango. Be to, daug šilumos iškeliauja pro langų plyšius.
Labai svarbu, kad laiptinės durys visuomet būtų uždarytos. O kad niekam nereiktų kontroliuoti šio proceso, būtina įstatyti duris su uždarymo mechanizmu.
Medžiaga, iš kurios laukujės durys pagamintos, nėra labai svarbi. Tačiau geriau, kad durys nebūtų medinės, nes gali išsikraipyti nuo drėgmės ir tapti nesandarios.
