Elektros tiekimo tarifai Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas, tad nemažai tautiečių jau suka galvas, kaip sutaupyti brangiai kainuojančią elektros energiją šaltymečiu.
Kai kur dvigubai ar net trigubai padidėję mokesčiai už elektros paslaugas priverčia gyventojus spaustis kitose srityse. Pavyzdžiui, taupant šilumos energijos sąskaita – namuose gyvenant vėsiau, tačiau pigiau.
Bandantiems sutaupyti būtent tokiu būdu Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Marius Brazaitis turi gerų žinių – jūsų kūnas ne tik prisitaikys prie vėsesnės aplinkos, bet ir gali tai padaryti greičiau laikantis kelių aklimatizacijos principų.
„Šalto dušo propagavimas yra turbūt geriausias būdas norint pagreitinti aklimatizaciją. Yra ir kitas būdas, tačiau reikalaujantis kur kas daugiau laiko, – nesirengti perteklinių drabužių einant į lauką ir vėsesniame ore pabūti bent kelias valandas. Abi šios buitinės technikos tikrai turės teigiamą efektą prisitaikant prie šaltesnės aplinkos.
Tyrimai rodo, kad taikant šiuos metodus adaptaciją galima pasiekti per 10–14 dienų, o po 7 dienų jau jaučiami pirmieji palengvėjimai“, – teigė LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkas.
2014 m. M. Brazaitis su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu grupelė vyrų tris valandas per dieną praleisdavo vos 14 laipsnių pagal Celsijų ribą siekiančiame vandenyje – tai maždaug tokio šalčio vanduo, koks paprastai būna rugsėjį ar spalį Baltijos jūroje prie Palangos ar Šventosios.
20 dienų trukusio tyrimo pradžioje vyrams pasireikšdavo drebėjimas – pradinė žmogaus reakcija į šaltį. Buvo pastebėta, kad padidėjo tyrimo dalyvių širdies susitraukimų dažnis, pagreitėjo medžiagų apykaita, susidarė šiluma ir sumažėjo odos temperatūra.
Eksperimento pabaigoje daug kas pasikeitė. Nors reaguojant į šalto vandens vonią vis dar greitėjo medžiagų apykaita ir didėjo širdies susitraukimų dažnis, odos temperatūra nesumažėjo taip, kaip anksčiau. Liovėsi ir vyrų drebulys, fiksuotas tyrimo pradžioje.
Savo savijautą fiksavę tiriamieji nurodė mažesnį diskomfortą vėsioje vonioje. Tuo pat metu jų kraujo mėginiuose buvo mažiau šalčio sukelto streso ir imuninės sistemos aktyvumo žymenų – vyrų kūnai priprato prie šalčio.
Šaltas dušas ne mažesnę naudą turi ir bendrai organizmo sveikatai. Kai kurių tyrimų duomenimis, propaguojant šalto dušo principą vėsiuoju metų periodu bent mėnesį sergamumas peršalimo ligomis sumažėja apie 30 procentų. Maža to, jei žmogus reguliariai sportuoja ar mankštinasi atvirame ore, sergamumo rodiklį galima sumažinti net iki 50 procentų.
Žmogaus aklimatizacijos rebusus sprendžiantis M. Brazaitis atviras – didesnį poveikį prisitaikymui turi ne duše praleistas laikas, o vėsesnis vanduo.
„Vandens temperatūra duše turėtų būti ne aukštesnė nei 27 laipsniai Celsijaus – tai normali temperatūra vidaus baseinuose, – teigė LSU profesorius. – Ši temperatūra yra slenkstis, kai įsijungia šalčio receptoriai. Tai rodo, kad kūnas pradeda reaguoti į šaltį ir įvairiais būdais gaminti šilumą.
Po tokiu vandeniu kasdien reikėtų praleisti bent jau minutę. Vėliau temperatūrą reikėtų mažinti iki 18–20 laipsnių Celsijaus, tačiau ne mažiau, nes nuo 15 laipsnių jau įsijungia skausmo receptorius – tuomet ir kūną gelti pradeda, ir burnoje „saldu“ pasidaro. Pravartu ir šiek prailginti duše praleistą laiką, tačiau nereikėtų persistengti – užteks ir poros minučių.“
Sporto mokslininkas M. Brazaitis ragina neužmiršti ir antrojo pasiūlyto būdo vengti perteklinių viršutinių rūbų.
Profesoriaus teigimu, komfortiška temperatūra moterims yra 24 laipsniai Celsijaus, o vyrams laipsniu mažesnė – 23 laipsniai. Nors skirtumas minimalus, jis gali būti jaučiamas gana drastiškai – kai vyrams temperatūra maloni, moterims gali būti per šalta.
Vadinasi, 18 ar 19 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri gali būti namuose taupant šildymo energijos sąskaita, yra per žema hipotetiniu atveju tiesiog sėdint ir žiūrint televizorių.
„Nemažai kalbama, kad ateityje šiluma pastatuose gali būti ribojama, tad neišvengiamai žmonės susidurs su vėsesne aplinka. Vienas iš tyrimų buvo atliekamas 6 valandas praleidžiant 16 laipsnių temperatūroje tik su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Eksperimento metu tiriamiesiems pasireiškė drebulys, kurio iš tiesų nereikia bijoti – nutraukti drebėjimą apsirengiant šiltesniais rūbais yra viena iš didžiausių klaidų adaptuojantis prie vėsesnio oro.
Jei norite prisipratinti prie šalčio, derėtų vengti karštos vonios ar šiltos arbatos vos tik pajaučiate, kad darosi šalta, nes taip užkertate kelią adaptacijai“, – tvirtina LSU profesorius M. Brazaitis.
