Geri orai už lango turi dvi medalio puses. Gegužę dėl šiltesnių orų Baltijos šalyse augo ir energijos paklausa, todėl elektra praėjusį mėnesį, lyginant su balandžiu, atitinkamai brango 25,9 proc. iki 7,58 ct/kWh. Impulsą didėti elektros kainoms davė ne tik išaugęs jos poreikis, bet ir tebesitęsiantys trikdžiai regiono energetikos infrastruktūroje.
Situaciją gelbėjo saulės elektrinės
Gegužę „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0,89 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 60,50 ct/kWh (su PVM), mėnesio vidurkis – 9,18 ct/kWh (su PVM). Lyginant su balandžiu, elektra brango 25,9 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 19,86 ct/kWh (su PVM).
Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas Valdemar Fiodorovič, didmenines elektros kainas Lietuvoje gegužę stipriai diktavo šiltėjančių orų nulemtas išaugęs energijos poreikis. Visgi tokios tendencijos, pasak pašnekovo, neturėtų stebinti.
„Paskutinį pavasario mėnesį vėl į viršų patraukusios elektros kainos nėra jokia staigmena. Balandis įprastai pasižymi žemiausiais įkainiais metuose, nes tuomet suaktyvėja gamyba iš atsinaujinančių išteklių, taip pat išlieka nedidelė energijos paklausa. Artėjant vasarai, orai ima sparčiai šilti, patalpas reikia vėsinti, todėl elektros reikia vis daugiau. Štai lyginant su balandžiu, gegužę valandinis energijos suvartojimas nacionaliniu lygmeniu krito -9,04 procentų“, – apie kainų augimo priežastis kalba V. Fiodorovič.
Anot jo, didėjančią energijos paklausą šalyje iš dalies kompensavo efektyvi saulės elektrinių gamyba, praėjusį mėnesį pasiekusį ne vieną efektyvumo rekordą. Pavyzdžiui, gegužės 24-ąją, 12 val., saulės elektrinės pagamino 991 MW žaliosios energijos. Tuo tarpu vėjo jėgainių efektyvumas praėjusį mėnesį nebuvo toks pastovus, regiono hidroelektrinės taip pat pamažu išsikvėpė.
„Saulės jėgainės per mėnesį iš viso pagamino 231 GWh žaliosios energijos, vėjo parkai ir hidroelektrinės atitinkamai pridėjo 87 ir 201 GWh. Minėti atsinaujinantys ištekliai bendrai sugeneravo 519 GWh elektros, kai per tą patį laikotarpį balandį šis skaičius siekė 400 GWh. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygmeniu praėjusį mėnesį suvartota 898 GWh elektros, likusį kiekį teko importuoti arba kompensuoti brangioms šiluminėms elektrinėms. Tai viena iš priežasčių, kodėl kainos augo“, – skaičius pateikia ekspertas.
Tęsiasi nesklandumai energetikos infrastruktūroje
Gegužę elektros kainos išliko panašios visose Baltijos šalyse. Latvijoje didmeninė kaina buvo 9,18 ct/kWh (su PVM), o Estijoje – 9,25 ct/kWh (su PVM). Kaip akcentuoja V. Fiodorovič, itin daug įtakos nuosaikiam kainų augimui Pabaltijyje turėjo ne tik išaugęs elektros poreikis, bet ir tebesitęsiantys nesklandumai regiono energetikos infrastruktūroje.
„700 MW galios elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ yra itin svarbi, nes ja atiteka pigesnė energija. Deja, gegužę ji ir vėl patyrė gedimų, todėl trumpam buvo išjungta. Vėliau dėl tinklo plėtros darbų jos galingumas buvo laikinai apribotas iki 500 MW. Visa tai lėmė, kad mažiau pigesnės elektros atitekėjo ne tik į Lietuvą, bet ir gretimas Baltijos šalis, į kurias, esant poreikiui, energija yra paskirstoma“, – tikina V. Fiodorovič.
Pašnekovas priduria, kad gegužę vis dar neveikė ir Suomiją bei Estiją jungianti jungtis „Estlink 2“. Atitinkamai atsiradusį elektros poreikį regione dažniau teko patenkinti šiluminėms elektrinėms.
„Laimei, Suomijoje po du mėnesius trukusių remonto darbų, elektrą vėl pradėjo gaminti 1,6 GW galios „Olkiluoto-3“ atominis reaktorius, kuris Pabaltijyje padeda išlaikyti žemas kainas“, – situaciją Baltijos šalyse apibūdina V. Fiodorovič.
Tendencijos veikiausiai išliks
„Enefit“ eksperto teigimu, vasarą elektros kainų kreivė įprastai ima ryškiau stiebtis į viršų. Meteorologiniai modeliai prognozuoja, kad birželio pirmoje pusėje oro temperatūra bus iki 2°C aukščiau normos, o kritulių kiekis iki 5 proc. mažesnis.
„Tokios prognozės sufleruoja, jog vasaros pradžia gali būti itin karšta ir sausa – tai itin palankios sąlygos dar labiau didėti elektros paklausai ir didėti kainoms. Šiuo atveju įkainiai stipriai priklausys nuo gamybos iš atsinaujinančių išteklių gamybos efektyvumo birželio mėnesį“, – realų netolimos ateities scenarijų pateikia V. Fiodorovič.
Visgi tikimybė, kad elektros kainų lygis gali pakilti į tokį, koks įprastai būna šaltuoju metų periodu, yra maža. Anot eksperto, ilgalaikė analizė rodo, kad vasarą labiau išlošia tie, kurie renkasi su birža susietus kintamos, o ne fiksuotos kainos planus.
„Nenorintiems dažnai keisti turimų planų, siūlome unikalų žaliosios energijos tiekimo planą –„DU SEZONAI“. Jį pasirinkusiems klientams balandžio–rugsėjo mėnesiais bus taikoma kintama kaina, pagal tuo metu elektros tiekimo biržoje esančias valandines kainas, o spalio–kovo mėnesiais – fiksuota. Plano pasikeitimas įvyks automatiškai, tad klientui nieko papildomai daryti nereikės“, – sprendimo būdus sąskaitoms valdyti pristato V. Fiodorovič.
