Ir taip skylėtus savivaldybių biudžetus tuština lengvatų už šildymą prašantys gyventojai. Pastaraisiais metais išlaidos kompensacijoms tik didėja.
„Besikreipiančių šeimų padaugėjo 30 proc., lėšų poreikis išaugo 50 proc. Jei anksčiau kreipdavosi vien tik pensininkai, tai dabar kreipiasi daugiau darbingo amžiaus žmonių, padaugėjo neįstojusių mokytis ir darbo neturinčių absolventų”,sakė Druskininkų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Grigorienė.
Palyginti 2009 m. į savivaldybę kreipėsi 2740 šeimų, 2010 m. – 3520.
Kad žmonės išsigando gautų sąskaitų ir dažniau kreipiasi kompensacijų, sako ir Pakruojo rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Baguževičienė. Nuo sausio pradžios į savivaldybę kreipėsi 398 šeimų. Praėjusių metų gruodį tokių buvo 318.
„Žmonėms, kuriems skiriama kompensacija, už šildymą reikia mokėti 20 proc. nuo gautų pajamų prieš tai kiekvienam asmeniui išminusavus 350 Lt – valstybės remiamas pajamas. Jeigu tvarkinga šeima, verkti labai nereikėtų – jeigu nėra prisiregistravę visų giminių, neturinčių tam teisės, tvarkingai gauna kompensacijas ir valstybė jiems dengia. Tokiems žmonėms šildymo kainos ne tragedija”, – sakė K. Baguževičienė.
Pasak K. Baguževičienės, turintiems teisę į kompensaciją, šildymo sąskaitos dydis neturi reikšmės.
„Už mano butą gali priskaičiuoti ir 800 Lt, bet man nuo pensijos reikia mokėti tik 70 Lt – valstybė dengia likusią sumą”, – aiškino ji.
Tiek Druskininkai, tiek Pakruojis – savivaldybės, kuriose šildymas vienas brangiausių šalyje.
Kritikuoja kompensacijų sistemą
„Druskininkuose situacija nepaprastai bloga. Kiekvienos šeimos vaikas užsienyje dirba, siunčia pinigus tėvams, todėl šie tyli. Taip pat daliai suteikiamos kompensacijos – jei pasibaigs kompensacijos, žmonės nebetylės”, – mano anksčiau daugiabučio bendrijai vadovavęs Druskininkuose gyvenantis pensininkas Juozas Kemežys.
J. Kemežio nuomone, kompensacijos – ydingas dalykas, mat iš valstybės biudžeto semiami pinigai, tačiau nekeičiamos trasos, nepertvarkoma šildymo sistema.
Pastaraisiais metais valstybės išlaidos kompensacijoms už šildymą tik didėja. Prieš porą metų tam skirta 79,1 mln. Lt, pernai – 116,5 mln. Šįmet kompensacijoms už šildymą numatyta skirti 127 mln. Lt.
DELFI primena, kad skirtinguose Lietuvos miestuose šilumos kainos skiriasi.
Geriausiai tvarkosi Utenos, Tauragės, Širvintos, Ignalinos, Molėtų, Mažeikių, Varėnos, Šilalės, Radviliškio, Švenčionių šilumos tiekėjai – čia šildymas sausį kainavo 18,5-21 ct/kWh. Visuose šiuose miestuose, išskyrus Uteną ir Radviliškį, daugiau nei 50 proc. šilumos gaunama deginant biokurą.
Daugiausia už šildymą moka Prienų, Pakruojo, Kazlų Rūdos, Alytaus, Joniškio ir Akmenės gyventojai – šildymas čia kainuoja 29-32 ct/kWh.
