Penktadienį Kaune atidaroma nauja 17,5 megavatų (MW) galingumo biokuro katilinė. Katilinė užtikrins 7 proc. metinio šilumos energijos poreikio Kauno mieste. Visa katilinės tiekiama šiluma bus gaminama tik iš atsinaujinančių išteklių, joje įdiegti moderniausi dūmų filtrai leis sumažinti oro taršą ir atsisakyti dalies brangios, iš dujų išgaunamos šilumos.
Katilinei vieta parinkta Žemųjų Šančių rajone. Apskaičiuota, kad katilinę pastačius būtent šioje miesto dalyje pagerės viso miesto integruoto šilumos tinklo hidraulika. Projekto vystytoja, bendrovė „Ekopartneris“, projektuodama katilinę, rinkosi tinkamiausią pagal aplinkosauginius, technologinius ir finansinius parametrus šilumos gamybos technologiją.
„Mūsų įmonės tikslas – aplinkos taršos mažinimas,“ – sakė bendrovės „Ekopartneris“ direktorius Romualdas Rutka.
Šioje biokuro katilinėje įdiegta keletas unikalių technologinių sprendimų: multiciklonas ir elektrostatinis dūmų filtras, leisiantis sumažinti oro taršą iki griežčiausių Europos Sąjungos (ES) taršos normatyvų. Kol kas tai vienintelė tokios galios katilinė Kauno mieste, įrengusi moderniausią ir didelio išvalymo laipsnio dūmų filtravimo sistemą.
Katilinėje veiks du aukšto efektyvumo katilai, kurių galia – po 7 MW, ir 3,5 MW šiluminės galios kondensacinis šilumokaitis, gaminsiantis šiluminę energiją iš biokuro katilų išmetamų dūmų likutinės šilumos. Dar vienas išskirtinis sprendimas – unikali kuro padavimo sistema, suprojektuota specialiai šiai katilinei. Kuro sandėliai yra įgilinti iki 5 metrų, iš ten kuras automatizuota linija paduodamas į pakuras.
Greta pagrindinio šilumos gamybos bloko pastatyta 160 kW elektros ir 180 kW šiluminės galios kogeneracinė jėgainė. Šios jėgainės esant reikalui taps rezerviniu autonominiu įrenginiu, jei atsirastų sutrikimų išoriniame elektros skirstomajame tinkle. Pagaminta elektros energija būtų tiekiama biokuro katilinės įrenginiams, kad šilumos energijos gamyba nenutrūktų.
Per metus katilinė bus pajėgi pagaminti apie 120 GW šilumos energijos, kuri bus tiekiama į Kauno miesto integruotą šilumos tiekimo tinklą. Tokiam šilumos kiekiui pagaminti prireiks apie 50 tūkst. tonų medienos ir jos atliekų. Tai prilygsta maždaug 2000 didelių biokurą vežančių sunkvežimių skaičiui.
Viso projekto vertė yra apie 5,9 mln. eurų, beveik trečdalis lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų pagal Sanglaudos veiksmų skatinimo programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Kuras bus perkamas biokuro biržoje ir iš privačių biokuro tiekėjų tiesioginėmis sutartimis.
Katilinėje pavasarį atlikta bandomoji eksploatacija, patvirtinusi, kad sumontuoti įrenginiai veikia tinkamai, statybos rezultatai atitinka statinio projekto sprendinius. Pirmoji šiluma iš naujos biokuro katilinės Kauno miesto gyventojus pasiekė 2015 m. I ketvirčio pabaigoje. Šio šildymo sezono metu katilinė Kaunui šilumą tieks visu pajėgumu.
