Šilumą kauniečiams tiekianti bendrovė „Kauno energija“, siekdama atpiginti šilumos gamybos procesą, ant savo pastatų ketina įrengti saulės jėgaines, kurių pagamintą elektros energiją panaudotų šilumos gamybos procese. Saulės jėgaines įrengti ketinama ant Petrašiūnų elektrinės, „Pergalės“, „Šilko“, „Inkaro“ bei Noreikiškių katilinių stogų.
Ant šių katilinių stogų ketinama sumontuoti saulės jėgaines, kurios bendrai generuotų iki 748 600 kWh elektros energijos per metus. Priklausomai nuo katilinės veikimo intensyvumo bei sumontuotos saulės elektrinės galios, panaudojant saulės energiją būtų galima pagaminti nuo 8 iki 34 proc. visos konkrečioje katilinėje sunaudojamos elektros energijos. „Pergalės“ ir Noreikiškių katilinių atvejais tai sudarytų iki 34 proc. visos šiose katilinėse sunaudojamos elektros energijos.
Pasak bendrovės vadovų, tai būtų ekonomiškai patraukli investicija, nes ji leistų sumažinti išlaidas elektros energijai. Vidutinis saulės jėgainės atsipirkimo laikotarpis – 10-12 metų. Praėjus šiam terminui, jėgainė ir toliau dirbs mažindama elektros išlaidas. Saulės jėgainės modulių tarnavimo laikas apie 30 m. Be to, ji padidintų atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame kuro balanse.
Kol kas vertinamos galimybės saulės elektrinių įrengimui, po kurių bus atliekami investiciniai skaičiavimai, siekiant pasirinkti ekonomiškai naudingiausią investicijos variantą.
Bendrovė turi gana didelį saulės energijos panaudojimo potencialą tiek savo gamybos šaltiniuose Kaune, tiek Kauno rajone bei Jurbarke ir siekia maksimaliai jį išnaudoti.
Dar šių metų pradžioje bendrovėje „Kauno energija“ lankėsi saulės energijos panaudojimo ekspertai iš Danijos, kurių vizito tikslas buvo išsiaiškinti galimybes iš saulės energijos pagamintą šilumą panaudoti centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose.
Tinkamiausia šiam projektui pripažinta bendrovės Neveronių katilinė dėl šalia esančio žemės ploto išsidėstymo, esamos infrastruktūros bei dėl to, kad šalia nėra trukdančių faktorių (medžių, aukštų pastatų ar pan.). Preliminariais skaičiavimais, Neveronių katilinėje būtų prasminga įrengti 76 saulės kolektorius, kurių bendras plotas sudarytų 1127 m2. Šiais kolektoriais būtų galima pagaminti apie 500 MWh šilumos per metus. Tai sudarytų apie 10,6 proc. visos per metus katilinėje pagaminamos šilumos. Specialistų iš Danijos nuomone, įdiegus saulės kolektorius AB „Kauno energija“ Neveronių katilinėje, būtų galima šiek tiek atpiginti bendrą šilumos gamybos kainą.
Be šių projektų, bendrovė dar 2011 metais viename iš savo pastatų įrengė pirmąjį demonstracinį saulės kolektorių komplektą, kuriuo pagamintą šilumą pradėjo naudoti karštam vandeniui ruošti. Po kurio laiko buvo įrengtas ir antrasis toks įrenginys ant bendrovei priklausančios „Pergalės“ katilinės stogo. Abu kolektorių komplektai įrengti siekiant įvertinti saulės energijos ir šilumos siurblių panaudojimo bendrovės valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje galimybes ir naudą.
Patirtis rodo, kad kol kas saulės energijos panaudojimas šilumai gaminti būtų ekonomiškai naudingas tik gavus Europos Sąjungos paramą. Kol kas Lietuvoje Europos Sąjungos parama šilumai iš saulės energijos gaminti teikiama tik pramonės įmonėms, kurios su šilumos tiekimu vartotojams dažniausiai neturi nieko bendro. Energetikos įmonių projektams šilumai iš saulės energijos gaminti parama neteikiama. Jei ši situacija pasikeistų, energetikos įmonės tikrai galėtų ženklią dalį šilumos pagaminti iš saulės energijos ir taip atpiginti šilumą vartotojams.
Shutterstock nuotr.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
