Tiesiant elektros tinklus į naujai statomą pastatą ant Danės upės kranto Žvejų gatvėje, Karlskronos aikštėje aptikti per karą sugriautų linų svarstyklių pamatai.
„Pagal projektą toje vietoje turėjo praeiti trasa. Kasdami aptikome, kad pamatai eina ištisai ir nueina po šaligatviu. Teko stabdyti darbus, kviestis elektros tinklų atstovą ir pakeisti trasą, kad jų neardytume”, – pasakojo komunikacijas tiesiančios įmonės UAB „Žemaitijos energetika” direktorius Dainius Pūkas.
Darbai šioje vietoje vyko be archeologo priežiūros, tačiau, anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovų, tiesiant kabelį žemė kasama iki 70 cm gylio, tad buvęs priimtas sprendimas, jog tokia priežiūra nebūtina. Vertingieji kultūriniai sluoksniai slypi giliau.
„Jeigu aptiktų kokių nors radinių, rangovai turėtų sustabdyti darbus ir mus informuoti. Buvau pats ten nuėjęs pažiūrėti. Kol kas nieko ypatinga nematau. Pats linų sandėlis, čia stovėjęs iki karo, yra vėlyvas statinys ir nėra laikomas vertybe”, – sakė minėto padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Linų sandėlis yra užfiksuotas ne vienoje senoje fotografijoje. Pasak L. Kavaliausko, tai buvęs netipiškas uostamiesčio pastatas architektūrine prasme – tinkuotomis sienomis, masyviomis formomis ir arkų imitacijos ornamentais jis išsiskyrė iš šalia stovinčių raudonų plytų sandėlių.
Anot istorikės Zitos Genienės, šis pastatas buvęs statytas XIX amžiaus antroje pusėje, po 1854 metų gaisro. Į centralizuotą sandėlį linai buvo atgabenami iš visos Žemaitijos, čia rūšiuojami, laikomi, kraunami į laivus ir išgabenami. Ši prekyba buvęs gana svarbus Klaipėdos prekybos ramstis.
„Linai degūs. Pakulos ir visa kita anksčiau buvo sukrauti uosto rajone, bet po 1854-ųjų gaisro sandėliai buvo pradėti koncentruoti prie upės – ir gaisrą būtų galima greičiau užgesinti, nes vanduo čia pat, ir gyvenamieji namai toliau”, – apie pastato atsiradimą Žvejų gatvėje pasakojo Z. Genienė.
Istorikės akimis, Antrojo pasaulinio karo metu subombarduotas statinys buvęs įdomus architektūriniu požiūriu.
Detaliau po Karlskronos aikšte slypinčios senosios Klaipėdos paslaptys būtų tyrinėjamos tik nusprendus čia ką nors statyti. L. Kavaliauskas prisiminė, jog būta idėjų dėl automobilių stovėjimo aikštelės atsiradimo šioje vietoje, tačiau tam paveldosaugininkai būtų linkę nepritarti.
