Konstitucinis Teismas (KT) nenustatė, kad prieštaringai vertinama Lietuvos energetikos nacionalinė bendrovė „Leo LT” būtų įsteigta neteisėtai, tačiau įpareigojo valstybę labiau atstovauti savo interesams šioje įmonėje.
Niekas nepasikeitė
Konstitucijai tik iš dalies prieštarauja įstatymai, pernai leidę įsteigti „Leo LT”. Tai konstatuojama vakar paskelbtoje daugiau kaip šimto puslapių KT išvadoje.
Tačiau šis KT sprendimas neleis kelti klausimo dėl „Leo LT” išformavimo.
KT teigiamai atsakė į bene pagrindinį klausimą – ar teisėtai kuriant „Leo LT” dalyvauti pakviesta prekybos tinklo „Maxima” savininkams priklausanti VST. Tai, kad parenkant privatų „Leo LT” dalyvį neprireikė konkurso, KT paaiškino gana plačiais Seimo ir Vyriausybės įgaliojimais tvarkyti šalies ekonominį gyvenimą, taip pat tuo, kad VST jau buvo elektros energijos rinkos dalis.
Teisėjai taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarauja „Leo LT” dominavimas Lietuvos elektros energijos rinkoje. „Sukūrus „Leo LT” elektros rinka Lietuvoje iš esmės nepasikeitė”, – nurodė KT, atkreipdamas dėmesį, kad į nacionalinį investuotoją sujungtos trys jau esančios šios rinkos dalyvės – VST, valstybės valdoma „Lietuvos energija” ir Rytų skirstomieji tinklai.
Reikės koreguoti valdymą
Tačiau KT nurodė pataisyti galiojančius teisės aktus taip, kad „Leo LT” būtų įpareigota pastatyti naują atominę elektrinę.
Taip pat reikės pataisyti įstatymus, kad valstybės interesai būtų geriau atstovaujami valdant „Leo LT”. Šia apimtimi įstatymai pripažinti nekonstituciniais.
Tai reiškia, kad greičiausiai bus koreguojama „Leo LT” stebėtojų tarybos ir valdybos sudėtis, įtraukiant į ją daugiau valstybės atstovų.
„Leo LT” valstybei priklauso 61,7 proc. akcijų, „Maximos” ir VST savininkams – 38,3 proc., todėl pastarieji turi lemiamos įtakos nacionaliniam energetikos investuotojui priimant strateginius sprendimus.
„Nėra pagrindo išformuoti”
Nagrinėjant bylą teisme Seimui atstovavęs parlamento pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys patvirtino, kad paskelbtasis nutarimas negali būti traktuojamas kaip leidžiantis galvoti apie „Leo LT” išformavimą, nors tokią viltį turėjo šios bendrovės oponentai.
„Esu tikras, kad nėra pagrindo išformuoti bendrovę”, – sakė jis.
Tuo pat metu R.Šukys atkreipė dėmesį, kad reikės taisyti kai kuriuos įstatymus, susijusius su „Leo LT” valdymu ir įpareigojimais šiai bendrovei.
„Vadinamasis „Leo LT” įstatymas, mano įsitikinimu, buvo itin neskaidrus ir paliko daug landų nesąžiningai veikti, pažeidžiant viešąjį interesą. Todėl dabar reikalinga esminė daugelio įstatymų revizija, užtikrinant realų vartotojų interesų gynimą, aiškiau reglamentuojant įmonės valdymo mechanizmą, valstybės atstovavimą joje ir konkretinant bendrovės veikimo tikslą – aiškiai įpareigojant pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti jungtis. Turėtų būti peržiūrėtas ir valstybės turto, faktiškai perduoto valdyti privačiam investuotojui, įvertinimas”, – įsitikinęs R.Šukys.
Premjeras tapo atsargus
Tuoj po to, kai KT paskelbė savo išvadą, Vyriausybėje susitiko premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Jiedu su teisininkais permetė akimis KT nutarimą ir nustatė darbus, kuriuos reikės atlikti artimiausiu metu jį įgyvendinant.
Bet po šio susitikimo Vyriausybės vadovas ir ministras pas žurnalistus neišėjo, nors paprastai politikai nevengia komentuoti tokios svarbos įvykių. A.Kubilius buvo vienas iš „Leo LT” oponentų.
Premjero atstovas spaudai Ridas Jasiulionis tik perskaitė trumputį A.Kubiliaus pranešimą spaudai. „Vyriausybė šią savaitę įsigilins į KT nutarimą ir padarys savo sprendimus. Artimiausiu metu „Leo LT” stebėtojų taryboje ir valdyboje bus padaryti pokyčiai, kurie užtikrins proporcingą ir tinkamą valstybės ir visuomenės interesų atstovavimą šioje bendrovėje”, – nurodoma šiame pranešime.
