Rusijos ir Ukrainos dujų karas – jau istorija. Ar gali kilti naujas dujų badas, kokį šiemet išgyveno Vidurio ir Rytų Europa? Ar Lietuva kitais metais liks be dujų kilus ginčui tarp Rusijos ir Baltarusijos? „Nenustebčiau”, – sako konfliktų ir saugumo ekspertas, politologas Tomas Janeliūnas.
„Laimėtojų nėra”
– Ekspertai tiek Vakaruose, tiek Rytuose teigia, kad naujasis dujų konfliktas tarp Maskvos ir Kijevo ne už kalnų. Sutiktumėte su tokia nuomone?
– Taip, galima sutikti, nes kol kas visiškai neaišku, ar šitas susitarimas gali būti ilgalaikis. Net ir vykstant deryboms (tarp Rusijos ir Ukrainos – red. past.) buvo matyti, kad tai, ką susitarė dvi šalys, nebūtinai bus įgyvendinta. Todėl rizikos išlieka pakankamai daug.
– Kas daugiau laimėjo iš metų pradžioje kilusio dujų konflikto – Rusija ar Ukraina?
– Vargu ar kuri nors iš šių dviejų konflikto dalyvių gavo kokios naudos. Vien finansiniai nuostoliai buvo didžiuliai ir vienai, ir kitai šaliai. Politine prasme abi šalys taip pat susikompromitavo.
Kita vertus, Rusija vėl parodė, kad ji turi bemaž visus įtakos svertus lemti Ukrainos vidaus politinę ir ekonominę situaciją. Šiuo atveju tai buvo Rusijos galios demonstravimas.
„Mums būtų itin skaudu”
– Ar Lietuvos pozicija per Rusijos ir Ukrainos konfliktą galėjo būti ryžtingesnė?
– Lietuvos užsienio ministras gana anksti Europos Sąjungos (ES) lygiu bandė ieškoti stipresnio ES atsako. Galbūt mažos šalies balsas nebuvo girdimas. Lietuvos prezidentas irgi išreiškė solidarumą su Ukrainos valdžia ir jos pozicija. Krizės kontekste mūsų balsas nebuvo labai reikšmingas, tačiau nesakyčiau, kad lietuviai visiškai nereagavo.
– Lietuva gali tapti panašaus dujų konflikto įkaite?
– Gali. Baltarusija yra lygiai tokia pat nepatikima dujų transportuotoja kaip ir Ukraina. Baltarusija lieka vienintelė šalis, kuri dar yra subsidijuojama pagal dujų kainas. Visiškai gali būti, kad kitais metais Rusija nuspręs tokias pat sąlygas kaip Ukrainai taikyti ir Baltarusijai. Nenustebčiau, jei susidarytų tokia pat situacija. Mums tai būtų itin skaudu
Europa buvo bejėgė
– Ar ES neatrodė bejėgė tuo metu, kai dalis jos narių šalo dėl Rusijos ir Ukrainos kaltės?
– Taip, tai buvo precedentas, kuris įrodė, kad absoliučiai jokie bendros energetikos principai neveikia, kaip beviltiškai ES reikia bent jau elementarių įsipareigojimų savo šalims, kuriose susidaro kritinė energetinė padėtis. Šita situacija pakenkė net ir ES, kaip bendro politinio ir ekonominio darinio, prestižui.
– Ar ES padarys išvadas iš Kijevo ir Maskvos konflikto, ar vėl bus apsiribota bendrais pareiškimais dėl energetinės nepriklausomybės?
– Reikėtų tikėtis, kad bus kažkas daroma. Manyčiau, bus suformuluojamos bent tam tikros rekomendacijos, kaip reikėtų elgtis panašiais atvejais, koks bendras solidarumo principas galėtų būti įvestas, kokia pagalba galėtų būti teikiama toms šalims, kurios kenčia dėl energijos išteklių trūkumo.
– Ar ES galėtų kokia nors forma, paprastai tariant, atkeršyti Rusijai už dujų konfliktą?
– Labai abejoju. Keršyti ES apskritai nebūdinga ir šiuo atveju ekonominiu požiūriu būtų nenaudinga. Kita vertus, derybose dėl ES ir Rusijos partnerystės sutarties Europos Komisija (EK) gali laikytis griežtesnės pozicijos ir nenuolaidžiauti Rusijai dėl tų dalykų, kuriuos Komisija laiko esminiais. Moraline prasme EK tikrai turėtų laikytis griežtesnės pozicijos.
Ukrainos akcijos krito
– Teigiama, kad Rusija pasiekė savo tikslus sukompromituodama Ukrainą Europos akyse kaip nepatikimą partnerę. Ar Maskvai tai pavyko?
– Iš dalies taip. Net ir ES, artimiausia Ukrainos rėmėja, negalėjo būti tikra, jog Ukraina daro viską, kad dujų tranzitas būtų kuo greičiau atnaujintas. Į Ukrainą kaip į partnerę derybose su ES žiūrima jau kur kas atsargiau.
– Dujų konfliktas pakenkė Ukrainos integracijos į NATO ir ES procesui?
– Būtų sudėtinga pasakyti vienareikšmiškai, bet iš dalies taip. Tai tikrai nepadėjo. Kils kur kas daugiau abejonių dėl tolesnių Ukrainos santykių su ES ir kitomis šalimis.
– Rusijos dujų milžino „Gazprom” atstovai tvirtina, kad dujų kaina Ukrainai šių metų pirmąjį ketvirtį sieks 360 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Vėliau kaina gali kristi iki 250 dolerių. Ką tai reiškia Ukrainai?
– Ukrainai tai reiškia dar didesnius ekonominius sunkumus. Dujų poreikis Ukrainoje yra milžiniškas. Nemažai daliai bendrojo vidaus produkto ir galutinėms produkto kainoms dujos turi gana didelę įtaką. Šitas kainų šuolis yra negeras rezultatas Ukrainai. Jai teks ieškoti kitų taupymo ir skolinimosi galimybių. Vien dėl politinių ir ekonominių išlaidų iš karto pereiti prie tokių ekonominių santykių Ukrainai yra per sudėtinga.
