Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad Europos piliečiai remia per pastaruosius penkerius metus ES vykdomą energetikos politiką. Žvelgiant į ateitį, jie reiškia tvirtą paramą didesniam koordinavimui ES mastu ir tikisi didesnių pastangų ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad energijos kainos taptų prieinamesnės. 71 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 77 proc.) teigia, kad Europos Sąjunga, priklausomai nuo skirtingų aplinkybių, turėtų atlikti svarbesnį koordinavimo vaidmenį energetikos klausimais.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako: „Naujausio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai iš Europos Sąjungos pirmiausia tikisi mažesnių energijos kainų užtikrinimo. Taip teigia 50 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES vidutiniškai 40 proc.) Siekdama atliepti tokį lūkestį, Europos Sąjunga jau įgyvendino daug svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, elektros rinkos dizaino reformą, investicijas į tarpvalstybinius projektus, o nuo 2024-ųjų vidurio daugiau nei pusė ES energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Energetikos sektoriaus problemų sprendimas išliks svarbiu prioritetu ir naujos Europos Komisijos darbotvarkėje.“
73 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 79 proc.) sutinka, kad ES klimato srities tikslo įgyvendinimas paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir pritrauks daugiau investicijų į švarios energijos sektorių. 75 proc. lietuvių (ES 76 proc.) mano, kad ES politika sumažins priklausomybę nuo energijos importo, o 58 proc. (ES 69 proc.) mano, kad ji užtikrins mažesnes namų ūkių ir įmonių sąskaitas už energiją.
Kalbant apie tikslą iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą, 59 proc. lietuvių mano, kad Europa pirmiausia turėtų elektrifikuoti – naudojant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių šaltinių – visus galimus energijos naudojimo būdus, pvz., transportą, pastatų šildymą ir vėsinimą. 48 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 62 proc.) teigė, kad Europa turėtų įvairinti savo energijos šaltinius, be kita ko, investuodama į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir taip pat 48 proc. (ES 54 proc.) teigė, kad, kai tik įmanoma, turėtume taupyti energiją.
Paklausti, kokią pridėtinę vertę suteikė pastarųjų penkerių metų ES politika valstybėms narėms, 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 25 proc.) pabrėžė, kad ES padėjo užtikrinti prieinamesnes energijos kainas, 36 proc. (ES 35 proc.) minėjo paramą investicijoms į atsinaujinančiąją energiją. 31 proc. (ES 27 proc.) teigė, kad yra svarbios ES investicijos į novatoriškas energetikos technologijas. 29 proc. (ES 22 proc.) mano, kad ES padėjo pagerinti pastatų energetinį naudingumą.
Konkrečiai paklausti apie ES energijos vartojimo efektyvumo etiketę, 71 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 75 proc.) teigia, kad tai turėjo įtakos jų pasirinkimui perkant prietaisą per pastaruosius penkerius metus.
Vartotojai pritaria energetikos pertvarkai, tačiau nori didesnės paramos
61 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 77 proc.) teigia, kad per pastaruosius penkerius metus pakeitė savo įpročius, siekiant vartoti mažiau energijos kasdieniame gyvenime. 38 proc.apklaustųjų (ES 55 proc.) teigė pritaikę savo transporto priemones, kad sumažintų energijos suvartojimą, o 30 proc. (ES 41 proc.) teigė pakeitę savo energijos vartojimo darbe modelius.
Konkretūs atsakymai apie priemones, kurių ėmėsi piliečiai, rodo, kad Europos Komisijos pradėta iniciatyva „Renovacijos banga“ įgauna pagreitį visoje Europoje. Iš 40 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 44 proc.), kurie ėmėsi priemonių energijos suvartojimui namuose sumažinti, beveik trys ketvirtadaliai lietuvių (Lietuvoje 70 proc., ES 49 proc.) nurodė, kad apšiltino savo stogą, sienas, langus ar grindis. 17 proc. paminėjo katilo keitimą (ES 27 proc.), 15 proc. šilumos siurblio įrengimą (ES 13 proc.) arba 11 proc. saulės kolektorių įrengimą (ES 22 proc.). Tuo tarpu 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 37 proc.) teigė, kad priemonių nebuvo imtasi dėl finansinių priežasčių, o 23 proc., nes sprendimas priimamas kartu su jų namų savininku arba bendrasavininkais (ES 36 proc.).
Kalbant apie ateitį, dauguma apklaustųjų teigia, kad ES turėtų skatinti valstybes nares sutelkti dėmesį į priemones, kurios padeda piliečiams gaminti arba vartoti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių (Lietuvoje 60 proc., ES 50 proc.), kuriomis remiami energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai (Lietuvoje 44 proc., ES 53 proc.), arba priemones, sumažinti energijos suvartojimą (Lietuvoje 44 proc., ES 50 proc.).
