Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šių metų trečiąjį ketvirtį atliko sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinus žingsnius, įgyvendino elektros perdavimo tinklo patikimumą didinančius bei atsinaujinančios energetikos plėtrai ir geležinkelių elektrifikacijai svarbius projektus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bendrovės pajamos augo, o pelnas mažėjo.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį žengėme vieną svarbiausių žingsnių siekiant Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa: kartu su Latvijos ir Estijos operatorėmis išsiuntėme pranešimą Rusijai ir Baltarusijai, kad nutrauksime BRELL sutartį ir jau kitų metų vasarį atsijungsime nuo jų elektros tinklų. Šiandien liko lygiai trys mėnesiai iki numatyto atsijungimo, po kurio atliksime bendrą izoliuoto darbo bandymą ir prisijungsime prie kontinentinės Europos per Lenkiją. Įgyvendindami sinchronizacijos projektus praėjusį ketvirtį pradėjome rangos darbus paskutinėje Vakarų Lietuvoje tiesiamų 330 kV elektros linijų atkarpoje – Šyša–Bitėnai, su Lenkijos operatore PSE pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą dėl naujos sausumos jungties „Harmony Link“, taip pat pradėjome teritorijų planavimo darbus šiame projekte“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Trečiąjį ketvirtį „Litgrid“ toliau kryptingai rūpinosi atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros perdavimo tinklo: liepą sėkmingai įjungė naują 330 kV skirstyklą Tytuvėnuose, prie kurios bus prijungti vėjo parkai, kurių bendra galia viršija 600 MW. Per ketvirtį „Litgrid“ prie tinklo prijungė 105,4 MW galios vėjo parką Kelmės rajone ir 50 MW saulės elektrinių parką Kaišiadorių rajone, o bendra saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia Lietuvoje kirto 3 GW ribą ir šiuo metu siekia 3,5 GW.
„Litgrid“ taip pat tęsė darbus, susijusius su geležinkelių infrastruktūra. Trečiąjį ketvirtį po rekonstrukcijos įjungė Lentvario traukos pastotę – pirmąją iš 6 pastočių, kurios bus prijungtos prie elektros perdavimo tinklo ir tieks elektros energiją „LTG Infra“ kontaktiniam tinklui geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. „Litgrid“ taip pat pradėjo Žeimių traukos pastotės projektavimo ir statybos darbus bei paskelbė Tarvainių traukos pastotės statybos darbų pirkimą. „Litgrid“ taip pat pasirašė trišales elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartis, pagal kurias bus atliekami perdavimo linijų rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai projekte „Rail Baltica“.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinkle šalies poreikiams perduotos elektros energijos kiekis sumažėjo 0,4 proc., nuo 6,789 TWh per praėjusių metų devynis mėnesius iki 6,760 TWh per devynis šių metų mėnesius.
2024 m. per devynis mėnesius vidutinės nutraukimų trukmės (angl. average interruption time, AIT) rodiklis siekė 1,002 min., o neperduotos energijos kiekis (angl. energy not supplied, ENS) rodiklis sudarė 27,915 MWh. Dėl elektros perdavimo sutrikimų, kuriuos lėmė liepos pabaigoje kilusi stipri audra, nežymiai viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyti rodiklių lygiai. VERT yra nustačiusi, kad AIT per metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas per pirmus devynis mėnesius atitinkamai buvo 99,18 proc. ir 97,97 procentai.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, 2024 m. 9 mėnesių „Litgrid“ pajamos siekė 279,6 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 1,7 proc. didesnės.
Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 39 proc. iki 92,6 mln. Eur. Vidutinė faktinė perdavimo kaina padidėjo 2 kartus, tačiau pajamų mažėjimą lėmė tai, jog 2023 m. per devynis mėnesius tarifo mažinimui buvo panaudotos 106,7 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 5,1 karto iki 101,7 mln. Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – dėl planuotų didesnių sąnaudų VERT nustatyta 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų kaina.
Balansavimo veiklos pajamos didėjo 1,5 proc. iki 80,2 mln. Eur, tačiau Litgrid teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
Per pirmus devynis 2024 m. mėnesius bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 48,6 mln. Eur, 22 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai EBITDA siekė 62,1 mln. Eur. Koreguotas EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 37,3 mln. Eur. Palyginti, 2023 m. per pirmuosius devynis mėnesius koreguotas EBITDA buvo 29,6 mln. Eur. Koreguoto EBITDA augimui didžiausią įtaką turėjo 2024 m. perdavimo pajamose nustatyta 9 mln. Eur papildoma dedamoji investicijų finansavimui.
Grynasis pelnas per devynis mėnesius siekė 31,7 mln. Eur, 27 proc. mažiau nei 2023 m. sausį–rugsėjį kai grynasis pelnas siekė 43,3 mln. Eur. Mažesnį pelną daugiausia lėmė 59,8 mln. Eur mažesnės elektros perdavimo pajamos, 17 mln. Eur blogesnis kitų perdavimo veiklų rezultatas ir 4,1 mln. Eur didesnės veiklos sąnaudos. Teigiamą įtaką pelnui turėjo 67,5 mln. Eur geresnis papildomų paslaugų rezultatas ir 1,7 mln. Eur mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos. Koreguotas 2024 m. 9 mėn. grynasis pelnas siekė 22,1 mln. Eur, 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai koreguotas grynasis pelnas buvo 15,6 mln. Eur.
„Litgrid“ 2024 m. 9 mėn. investicijos siekė 147,1 mln. Eur, iš jų 61 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 39 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos per 2024 m. 9 mėn. buvo 107,5 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 39 proc. didesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
