Birželio 15 d. minima Pasaulinė vėjo diena, skirta atkreipti dėmesį į vėjo energetikos reikšmę bei jos galimybes keisti ilgą laiką naudotas energetikos sistemas ir prisidėti prie klimato krizės sprendimo mažinant anglies dioksido išmetimą į aplinką. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) apžvelgia 9 svarbiausius vėjo energetikos Lietuvoje faktus, kuriuos fiksuoja nuo praėjusių metų vėjo dienos.
1. Lietuvoje vėjo elektrinių instaliuota galia viršijo 1 gigavatą (GW)
Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį – 2022 metais šalyje instaliuota apie 370 megavatų (MW) naujų vėjo elektrinių pajėgumų. Metų pabaigoje bendra šalyje instaliuota galia siekė 946 MW. Šiemet jau peržengta ir 1 GW riba.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 vėjo elektrinių ir hibridinių parkų vystymo stadijoje. LVEA duomenimis, įgyvendinus visus šiuo metu vystomus projektus, vėjo elektrinių galia turėtų išaugti iki 2,6 GW.
2. Pasiekta rekordinė elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse
Šių metų pirmąjį ketvirtį šalies vėjo elektrinės pagamino rekordinį kiekį elektros energijos – apie 625 gigavatvalandes (GWh). Palyginti su ankstesniais metais, gamybos pajėgumai ženkliai išaugo: 2022 m. pirmąjį ketvirtį vėjo elektrinės pagamino 444 GWh, kai 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu – 294 GWh.
„Stiprų elektros energijos gamybos augimą lėmė ne tik palankios gamtinės sąlygos, bet ir didesni įrengtų vėjo elektrinių pajėgumai. Tikimės, kad gamyba vėjo elektrinėse antrąjį metų ketvirtį taip pat bus reikšminga. Kol kas, preliminariais skaičiavimais, balandį ir gegužę vėjo elektrinėse pagamintos 288 GWh elektros energijos“, – sako LVEA Tarybos narys, „Renerga“ vadovas Mindaugas Juodis.
Pernai vėjo jėgainės šalyje pagamino 1,51 teravatvalandės (TWh) elektros energijos.
3. 2022 m. užbaigtas iki šiol didžiausias vėjo parkas Lietuvoje
Tryškių seniūnijoje, Telšių r., pernai pradėjo veikti didžiausias pagal pagaminamos elektros energijos kiekį vėjo elektrinių parkas Lietuvoje. Privataus kapitalo Lietuvos energetikos grupė „E energija“ pastatė 13 vėjo elektrinių, kurių bendra instaliuotoji galia yra 69,3 megavatų (MW). Išvystytą parką nupirko Vokietijos kompanija „Encavis AG“.
„Tai ne tik pirmas nuo 2016 metų Lietuvoje pastatytas ir prie „Litgrid“ tinklo prijungtas toks didelis vėjo parkas, bet ir pirmasis, pastatytas be valstybės subsidijų. Galima sakyti, kad savo pavyzdžiu uždegėme žalią šviesą ir kitiems vėjo parkų vystytojams“, – sako LVEA Tarybos narys, „E energija“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza.
4. Statoma nauja elektros perdavimo linija atvers galimybes ir atsinaujinančios energetikos plėtrai
Klaipėdos rajone „Litgrid“ pradėjo naujos 12 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos statybas. Ši linija taps Vakarų Lietuvos elektros perdavimo magistralės dalimi, kuri yra svarbi stiprinant šalies elektros tinklų patikimumą ir rengiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Pasak energetikos vystytojų, plečiamas šalies elektros tinklas yra itin svarbus ir atsinaujinančios energetikos plėtrai.
„Sveikiname ir skatiname vykdomą elektros perdavimo linijų renovaciją bei plėtrą, nes augant atsinaujinančios energetikos pajėgumams šalyje kartu didėja ir poreikis į tinklą prijungti daugiau saulės ir vėjo parkų. Siekiant, kad Lietuva taptų elektros energijos eksportuotoja, itin svarbu jau dabar užtikrinti galimybes elektros energijai tekėti į kitas Europos šalis. Atsakingos institucijos turi užtikrinti reikiamą tinklo plėtrą“, – sako LVEA Tarybos narys, bendrovės „Enefit green“ vadovas Donatas Celešius.
5. Vėjo energetikos projektų vystytojai prisideda prie elektros kainų mažinimo vartotojams
Vienu pigiausių elektros gamybos būdų laikoma vėjo energetika iš esmės mažina ir elektros energijos kainas galutiniams vartotojams. Nakties metu, kai yra minimalus elektros vartojimas, elektros kaina gali priartėti net prie 0 ct. Kuo daugiau turime vėjo pagamintos energijos, tuo labiau mažėja ir elektros kaina.
Be to, elektros gamintojai nuo praėjusio gruodžio į šalies biudžetą sumoka perteklines pajamas, vadinamuosius „viršpelnius“. Vien šiemet pagal gamintojų pateiktus skaičiavimus ir deklaracijas, už gruodį-kovą jie turėjo sumokėti 13,932 mln. eurų perteklinių pajamų. Kokią dalį šios sumos sudaro vėjo elektrinių parkų vystytojų mokami viršpelniai, nėra atskleidžiama. Dėl lėšų panaudojimo sprendimas dar nėra priimtas – anksčiau skelbta, kad perteklinės pajamos gali būti panaudotos mažinant elektros energijos kainų tarifus vartotojams, taip pat, valstybės skolai dėl kompensacijų gyventojams už elektrą padengti.
6. Vėjo elektrinių parkų vystytojai pelnu dalinsis su bendruomenėmis
Nepaisant ilgalaikės paramos sutarčių, įprastai sudaromų tarp vėjo elektrinių parkų vystytojų ir parkų kaimynystėje esančių bendruomenių, 2022 m. priimtas „Proveržio paketas“ numato, kad nuo šių metų liepos 1 d. naujus leidimus gaminti elektros energiją gavę atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai mokės ir Gamybos mokestį bendruomenėms. Įmoka bus mokama už praėjusius kalendorinius metus pagal pagamintos elektros energijos kiekį – po 0,0013 euro už kiekvieną kWh.
„Nustatyta finansinė gamybos įmoka bendruomenėms yra gera iniciatyva, motyvuojanti teigiamą vietos bendruomenių požiūrį ir sauganti nuo nepamatuotų reikalavimų. Aiškūs įmokų mokėjimo kriterijai ir tvarka suteikia apibrėžtumą, padeda suderinti vystytojų ir bendruomenių lūkesčius. Apčiuopiama vėjo parko kaimynystės nauda, tikiuosi, lems ir palankesnį vėjo elektrinių parkų kaimynystėje vertinimą bendruomenių atžvilgiu. Manau, kad žengtas svarbus ir reikalingas pirmas žingsnis, prie kurio tobulinimo dar reikėtų sugrįžti ir paieškoti sprendimų dėl gamybos įmokos dydžio proporcingumo bendruomenių poreikiams, panaudojimo skaidrumo ir t. t.“, – sako LVEA Tarybos narys, įmonės „Dalis gero“ vadovas Aidmantas Bernatonis.
7. Auga susidomėjimas vėjo energetikos galimybėmis Lietuvoje
Vėjo energetikos potencialas Lietuvoje domina ne tik šalies verslus, bet ir stambias tarptautines energetikos kompanijas. Per metus asociacijos narių skaičius išaugo trečdaliu. Prie LVEA veiklos yra prisijungusios 52 vėjo energetikos sektoriuje veikiančios įmonės.
„Džiaugiamės augančiomis bendraminčių gretomis, nes Lietuvoje vystoma vėjo energetika yra naudinga šalies ekonomikai, gyventojų užimtumui bei gerovei. Tuo pačiu augantis susidomėjimas vėjo energetika rodo, kad šalies energetikos sistemoje vyksta reikšmingi pokyčiai“, – sako LVEA vadovas Linas Sabaliauskas.
8. Statomi pirmieji hibridiniai – saulės ir vėjo elektrinių – parkai
Saulės ir vėjo elektrinių sinergija – dar vienas didelis žingsnis atsinaujinančiai energetikai Lietuvoje. Pirmąjį hibridinį vėjo ir saulės parką prieš metus statyti pradėjo „Ignitis renewables“ – greta Tauragėje jau dešimtmetį veikiančio 10 MW galios vėjo elektrinių parko iki 2024 m. bus įrengtas 22 MW galios saulės elektrinių parkas.
„Hibridinių parkų tik daugės, nes poreikiai atsinaujinančiai energetikai auga geometrine progresija. Tai lemia ne vien geopolitinė situacija dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet ir augantis elektros energijos vartojimas, kai atsikratome priklausomybės nuo iškastinio kuro. Svarbu suprasti, kad Lietuvos atsinaujinančios energetikos tikslų negalima priešinti vėjo ir saulės energetikos – tai yra vienas kitą sėkmingai papildantys atsinaujinantys ištekliai, kurie, pasitelkus tokius sprendimus kaip baterijos, prisidės prie tinklo stabilumo ir siekiant įgyvendinti tvarios energetikos tikslus“, – sako LVEA atstovas Edgaras Maladauskas.
9. Lietuvoje pradėtas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas
Iki šiol tik sausumos vėjo elektrinių parkus vysčiusi Lietuva žengia į jūrinio vėjo energetiką – 2022 m. buvo priimti teisės aktai, nustatantys dviejų jūrinio vėjo parkų vystymą. Pastarieji parkai ženkliai padidins elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo. Šiuo metu vyksta pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas. Dar vieną konkursą planuojama skelbti šių metų rudenį. Abu jūrinio vėjo elektrinių parkai patenkintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
