Pernai įrengiant rekreacinę zoną Vilniaus gatvėje, buvo panaudota 37 tūkst. Lt. Tačiau trūkstant lėšų, darbai buvo įšaldyti. Lieka neaišku, ar pavyks šiandien didelį purvyną primenantį Pastaunyko slėnį paversti miestiečių sveikatingumo vieta.
Tikslas – gražinti miesto centrą
Pernai toje vietoje darbų buvo atlikta už 36,9 tūkst. Lt: numelioruotas žemės paviršius, išgenėti menkaverčiai želdiniai, suformuoti du tvenkiniai. Pinigų skyrė Kretingos rajono savivaldybė iš Visuomenės sveikatos programos Gamtos apsaugos fondo lėšų. Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius, kad darbai būtų užbaigti, dar yra reikalinga apie 100 tūkst. Lt.
Įkurti rekreacinę zoną Pastaunyko intako slėnyje, anot R.Jociaus, buvo sumanyta dar prieš 7-8 metus.
„Tuomet per bendras talkas intensyviai gražinome Kretingą. Buvo sutvarkytas Bajorų karjeras, teritorijos prie geležinkelio pervažos ir garažų prie Jokūbavo kelio, apkuopti miškai. Kai kuriuos darbus atlikome už dyką savininkams, kurie vėliau susigrąžino žemes tose vietose”, – kalbėjo R. Jocius.
Tuo laiku buvo nuspręsta sutvarkyti ir kone miesto centre esančią šaltiniuotą, krūmais bei menkaverčiais medžiais apaugusią Akmenos pakrantę anapus lurdo – įkurti joje poilsio zoną. Ją norėta panaudoti ir literatūros vakarams, spektakliams po atviru dangumi bei kitiems kultūros renginiams.
„Kai prieš porą metų parengėme konkretų rekreacinės zonos prie Pastaunyko intako projektą, suskaičiavome, kad darbus atlikti kainuos apie 140 tūkst. Lt. Tačiau pernai kainos staiga pašoko, šiemet jos vėl krito. Tikimės, kad šiemet darbus pavyks užbaigti: dar yra reikalinga įrengti apšvietimą, takus, apželdinti, pastatyti suolus”, – tvirtino specialistas.
Poilsio zona – už teršėjų pinigus
Lėšų tolimesniems darbams vėlgi tikimasi iš savivaldybės Visuomenės sveikatos programos Gamtos apsaugos fondo. Įplaukos į šį fondą kaupiamos iš įmonių baudų už aplinkos teršimą: 20 proc. šių įplaukų skiriama ir sveikatos programoms.
Taršos mokestį rajone moka 41 įmonė. Planuojama, kad jų įmokos už taršą biudžetą papildys 266 tūkst. Lt. Apie penktadalis šios sumos – 45 tūkst. Lt – ir bus skirta rajono Sveikatingumo programai. R. Jocius tikisi, kad taryba nuspręs už juos tęsti rekreacinės zonos kūrimo darbus.
Paklaustas, kodėl už tuos pinigus nesutvarkius Pastaunyko tvenkinio prie vasaros estrados ar kitų miesto poilsio vietų, R. Jocius atšovė: „Kam daryti už savus pinigus, jeigu galima už svetimus?”. Ir paaiškino, kad yra parengta Pastaunyko išvalymo studija, kuriai finansavimas bus skirtas iš ES fondų. Šio projekto vertė – 1 mln. 100 tūkst. Lt.
Studijoje numatyta išvalyti Pastaunyko upelį ir abu jo tvenkinius. „Tačiau Europos nepaskubinsi. Projekto laikas – 2007-2013 metai, ir fondai nemato būtinybės skubėti”, – įsitikinęs specialistas.
Darbus buvo nuspręsta pradėti nuosekliai: nuo aukštupio – į žemupį; išvalius Pastaunyką, pereiti prie Akmenos.
R. Jociaus teigimu, kretingiškiai norėjo gauti europinių lėšų sutvarkyti 7,1 ha ploto Akmenos upės atkarpą nuo pirties ligi tilto ties Palangos–Šiaulių plentu. Būtų tekę nuleisti upės vandenį, iškuopti dumblą ir atkarpoje tarp dviejų tiltų – „žuvinės” ir ties plentu – krantinėje supilti sankasą bei įrengti pėsčiųjų taką. Deja, „pramušti” šio projekto nepavyko.
Į specialiąją rajono Visuomenės sveikatos programą lėšos įplaukia iš:
privalomojo sveikatos draudimo – pernai 32,5 tūkst. Lt ir savivaldybės Gamtos apsaugos fondo – pernai 36,9 tūkst. Lt.
*Iš Gamtos apsaugos fondo pernai buvo pradėta kurti rekreacinė zona Vilniaus gatvėje.
* Privalomojo sveikatos draudimo lėšos išleistos:
– tuberkuliozės tyrimams ir vakcinoms – 9 tūkst. Lt;
– psichikos sveikatos programoms – 4 tūkst. 800 Lt;
– vėžinių susirgimų profilaktikai – 6 tūkst. Lt;
– AIDS kontrolės programoms – 1 tūkst. 600 Lt;
– pasiutligės profilaktikai (mėginiams, vakcinai, dezinfekcinėms medžiagoms) – 5 tūkst. Lt;
– fizinio aktyvumo priemonėms – nupirktos „šiaurietiškos” lazdos rajono Sporto skyriui – 1 tūkst. 800 Lt;
– maudyklų vandens tyrimams – per 1 tūkst. Lt.
