Nepaisant užsitęsusių derybų, Klaipėdos mieste ir regione palengva judama bendros komunalinių atliekų tvarkymo sistemos link.
Jau trečią mėnesį atliekos vežamos į naująjį Dumpių regioninį sąvartyną, o šią savaitę tikimasi užbaigti derybas su atliekų vežėjais ir nuo liepos 1 dienos Klaipėdoje įvesti vietinę rinkliavą, kuri padės mieste išspręsti gyventojų nepasitenkinimą keliančias atliekų tvarkymo problemas.
Neringa aplenkė Klaipėdą
Dar pernai kovą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pirmoji tarp apskrities savivaldybių nusprendė įvesti mieste vietinę rinkliavą. Kaip reikalauja įstatymai, buvo paskelbtas konkursas atliekų vežėjams parinkti. Tačiau konkursą sustabdė nepatenkintų dalyvių skundai ir teismai, kurie nesibaigia iki šiol. Tad Klaipėdoje iki šiol atliekos tvarkomos pagal jau pasenusį modelį – remiantis sutartimis su namų valdomis ir bendrijomis.
Kad ta tvarka nėra gera, liudija nuolatiniai gyventojų skundai Savivaldybei dėl laiku neišvežamų atliekų. Ieškodami išeities iš situacijos miesto vadovai ir naująjį sąvartyną administruojanti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) sėdo prie derybų stalo su uostamiesčio atliekų vežėjais.
Šią savaitę turėtų įvykti paskutinis derybininkų susitikimas, ir, jei pavyks susitarti, vietinė rinkliava Klaipėdoje bus įvesta nuo liepos – taip, kaip ir yra numačiusi miesto Savivaldybės taryba.
Tuo metu Neringoje jau nuo gegužės renkama vietinė rinkliava. Skirtingai nuo ilgą laiką lyderiavusios Klaipėdos, Neringoje naujoji atliekų tvarkymo sistema jau veikia.
Miestas būtų švaresnis
Šiuo metu žmonės piktinasi perkrautais konteineriais, šiukšlynais po langais ir tuo, kad į jų konteinerius atliekas pila tie, kurie jų net neturi. Pavyzdžiui, sodininkai ar individualių priemiesčio namų gyventojai, kurie už šias paslaugas nemoka nė lito.
Daugiabučių gyventojus itin stebina toks reiškinys, kai pravažiuodami vežėjai neištuština visų konteinerių, pavyzdžiui, iš keturių išpila du. Vasarą dėl to žmonėms kyla papildomas diskomfortas dėl nemalonių kvapų.
Naujoji sistema ir rinkliava turėtų šią situaciją pakeisti, nes atliekų vežėjai ims dirbti pagal principą „daugiau išveži – daugiau uždirbi”. Už kiekvieną į sąvartyną atvežtą atliekų toną vežėjai gaus nustatytą atlygį ir bus suinteresuoti surinkti kuo daugiau atliekų.
Vežėjų uždarbį lems ne tariamai aptarnautas konteinerių skaičius ar išvežimo periodiškumas, o realus į sąvartyną pristatytų atliekų kiekis. Įsigaliojus vietinei rinkliavai ir pradėjus veikti naujiems atliekų surinkimo svertams, miestas taps žymiai švaresnis.
Paslaugos kainuos brangiau
Nuo liepos įvedus vietinę rinkliavą už atliekų išvežimą teks mokėti daugiau. Dabartiniai vietinės rinkliavos dydžiai, kurie miesto Savivaldybės tarybos buvo patvirtinti daugiau nei prieš metus, nebeatitinka realių išlaidų dėl pabrangusių degalų, infliacijos ir kitų finansinių rodiklių.
Jau dabar vežėjų paslaugų kainos mieste susilygino ir net pralenkė vietinę rinkliavą, numatytą daugiabučių gyventojams – 2,52 lito už 1 kv. m ploto per metus. Gyventojai klaidinami, neva paslaugų įkainiai pakilo vien tik dėl pabrangusio atliekų vežimo į naująjį Dumpių sąvartyną. Tačiau visos paslaugos šalyje brangsta dėl daugelio priežasčių. Vietinės rinkliavos dydžiai atskiroms mokėtojų grupėms buvo apskaičiuoti, kai vienos tonos surinkimo ir sutvarkymo kaštai siekė 129 litus. Šios kainos buvo apskaičiuotos 2007 metais, dar tik planuojant įvesti vietinę rinkliavą mieste. Per dvejus metus situacija rinkoje pasikeitė, todėl rinkliavos kainos turi būti peržiūrėtos, kad atitiktų ekonominę realybę.
Jei Klaipėdos politikai spės patvirtinti naujosios atliekų sistemos pradžią oficialiais sprendimais ir derybos su vežėjais pavyks, vietinės rinkliavos mokestiniai pranešimai turėtų pasiekti gyventojus jau liepą.
