Vilniečius jau pasiekė pirmosios 2024 – 2025 m. šildymo sezono sąskaitos už spalio mėnesį teiktas centralizuoto šildymo paslaugas. Šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo beveik trečdaliu, o spalis buvo šiek tiek šiltesnis, todėl tai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 22 Eur, sename, energetiškai neefektyviame – 37 Eur.
Spalio mėnesį prasidėjus šildymo sezonui sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 27 proc. lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Pirmąjį šių metų šildymo sezono mėnesį Vilniaus šilumos tinklų klientams šilumos kilovatvalandė kainavo 5,83 ct be PVM, kai tuo tarpu praėjusių metų pirmą šildymo sezono mėnesį šiluma kainavo 8,02 ct/kWh be PVM.
Svarbu atkreipti dėmesį, šiemet visoje Lietuvoje netaikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, todėl už centralizuotą šildymą gyventojai mokės 9 proc. dydžio PVM.
Sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas. Šiemet lauko oro temperatūra išliko panaši kaip ir praėjusiais metais.
„Vidutinė spalio mėnesio oro temperatūra Vilniuje siekė 8,3 °C. Tai yra 1,5 laipsnio šilčiau nei daugiametis vidurkis (6,8 °C). Pernai spalio mėnuo buvo 0,6 laipsniais vėsesnis, kuomet vidutinė temperatūra siekė 7,7 °C. Vidutiniškai šalčiausios buvo spalio 17 ir 26 dienos“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.
Šiemet sostinėje šildymo sezonas pradėtas spalio 14 d., t. y. dviem dienom anksčiau nei pernai, tačiau toks dienų skirtumas ženklesnės įtakos šilumos suvartojimui nepadarė.
„50 kv. m. buto renovuotame daugiabutyje vidutinė šildymo sąskaita siekia apie 22 Eur, pernai šildymas tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai kainavo 29 Eur. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė spalio mėnesio šildymo sąskaita yra 37 Eur, pernai – 47 Eur“, – teigia VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui. Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai.
„Kasmet, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio, matome tendenciją, jog senų ir kiaurų namų gyventojams būsto šildymo išlaidoms tenka skirti daugiau finansų. Taip yra todėl, kad per pralaidžias namo sienas dalis šilumos patenka į lauką, taigi butui prišildyti reikia daugiau šilumos, vadinasi, išauga šilumos suvartojimas. Pastarasis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis sąskaitų dydį“, – sako R. Jasiulionienė.
Bendrovė skatina klientus žiemoti gudriau ir pasirūpinti savo būstais. Edukacinė kampanija „Ir vėl šildymo sezonas“ rekomenduoja imtis veiksmų: sandarinti langus, duris, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną. Daugiau patarimų gyventojai gali rasti svetainėje www.ziemasilciau.lt.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių gali kreiptis kompensacijos už centralizuotai šildomo būsto išlaidas. Nustačius teisę į kompensaciją, bendrovė pagal teisės aktuose numatytą tvarką apskaičiuos jos dydį ir pritaikys sąskaitoje.
