Pagaliau prisiruošusi įvesti visuotinę rinkliavą už atliekas, Klaipėdos rajono valdžia gali pakurstyti revoliucines nuotaikas uostamiestyje. Čia jau seniai nerimstama dėl to, kad už atliekų išvežimą reikia mokėti pagal būsto plotą. Klaipėdiečių nepasitenkinimą dar labiau gali pakurstyti rajono savivaldybės sprendimas uostamiesčio pašonėje tokį mokestį skaičiuoti pagal žmonių skaičių.
Negana to, rajono gyventojai už atliekų išvežimą gali mokėti ir kur kas pigiau, nei vos keliolika kilometrų nuo jų gyvenantys kaimynai. Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima, gyvenanti individualiame name Klaipėdoje, turi per metus sumokėti 330 litų, o tokia pati šeima rajone patvirtinus tarifus mokės tik 150 litų. Individualiame name rajono ribose esančioje sodų bendrijoje gyvenanti trijų asmenų šeima mokės tik 84 litus.
Rizikinga?
Po ne vienerius metus trukusių dvejonių sausio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybė jau buvo ryžtingai nusiteikusi rajone įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Tačiau dėl kai kurių nedidelių netikslumų šis sprendimas buvo atidėtas iki vasario pabaigoje vyksiančio posėdžio.
Numatoma, kad rinkliava rajone bus renkama pagal gyventojų skaičių: daugiabučio namo gyventojui mieste tektų mokėti 54 litus per metus, individualaus namo gyventojui – 50 litų, gyventojui kaime ar sodų bendrijoje – 28 litus. Už sodo sklypą be namo – 12 litų, garažo valdą – 14 litų. Kitiems atliekų turėtojams, įstaigoms, organizacijoms rinkliavą numatoma skaičiuoti pagal turimą ar nuomojamą nekilnojamojo turto plotą.
Atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas numatoma perduoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) – bendrai apskrities savivaldybių įmonei. KRATC ne tik koordinuotų atliekų tvarkymą rajone, bet ir administruotų vietinę rinkliavą, organizuotų senų sąvartynų uždarymo darbus.
KRATC specialistai rajono valdžios ketinimus rinkliavą skaičiuoti pagal žmonių skaičių vadina rizikingu projektu.
„Kaip ir kitoms savivaldybėms, taip ir Klaipėdos rajonui buvo siūlyta įsivesti vietinę rinkliavą pagal nuosavo ar naudojamo nekilnojamojo turto plotą. Mūsų nuomone, numatomi mokėjimų dydžiai yra rizikingi, nes rajonas pasižymi nemaža migracija. Tikėtina, jog daug žmonių čia nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Dalis rajono gyventojų gyvena naujai pastatytuose namuose, kuriuose iš viso niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, o tokiose kurortinėse gyvenvietėse kaip Karklė ir Dreverna vasaros sezono metu gyventojų skaičius išauga kelis kartus. Visi jie laikinos gyvenamosios vietos nedeklaruoja. Todėl tikėtina, kad dalis gyvenančiųjų rajone atliekų turėtojų gali nesusimokėti rinkliavos arba sumokėti ne visą”, – sako KRATC analitikas Arvydas Piepalius.
Anot jo, jei Klaipėdos rajono valdžia pasirašys koncesijos sutartį su KRATC, reikės įdiegti originalią gyventojų duomenų apskaitos programą, formuoti mokėtojų duomenų bazę, o tai kainuos ne tik papildomai lėšų, bet ir laiko.
„Be to, rinkliava pagal gyventojų skaičių gali sukelti socialinių problemų – didelės šeimos už atliekas mokės daugiau. Šiuo atveju, aišku, galėtų padėti rajono Tarybos rengiamas atliekų tvarkymo išlaidų kompensavimo socialiai remtiniems asmenims mechanizmas”, – teigė pokalbininkas.
Sudėtingiau, bet teisingiau
Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alšauskas pripažįsta, kad rinkti rinkliavą nuo žmonių skaičiaus bus kur kas sudėtingiau, nei priėmus sprendimą mokestį skaičiuoti pagal gyvenamojo būsto plotą.
„Buvo sudaryta komisija, kuri po ilgų svarstymų ir diskusijų su gyventojais nusprendė, jog rinkliavą reikia rinkti pagal žmonių skaičių. Tam pritarė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje. Bus kur kas sudėtingiau, bet socialiai teisingiau. Juk šiukšlina ne kvadratai, o žmonės”, – sakė R. Alšauskas.
Anot jo, tikslų rajono gyventojų skaičių bus bandoma nustatyti pasitelkiant Migracijos tarnybą, sodų bendrijų pirmininkus.
„Rajono gyventojai iš principo pritaria tokiam rinkliavos pobūdžiui, nes dauguma už atliekų išvežimą mokės mažiau nei dabar. Susimokėję rinkliavą atliekų išvežimo paslauga galės naudotis ir rajone gyvenamosios vietos nedeklaravę, tačiau čia gyvenantys žmonės”, – teigė specialistas.
Pasak jo, rajono tarybai palaiminus rinkliavą, ji įsigaliotų po pusmečio.
Minusai visur
Tarp argumentų, kuriais remiantis KRATC abejoja rajono apsisprendimu rinkti rinkliavą pagal žmonių skaičių, minima ir Šiaulių miesto patirtis. Anot A. Piepaliaus, Šiauliuose rinkliava pagal gyventojų skaičių nepasiteisino – neužtenka surinktų lėšų atliekoms tvarkyti, išaugo skolos vežėjams.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistas Zenonas Kučinskas teigia, jog sunku būtų pasakyti, ar rinkliava pagal būsto plotą būtų geresnis variantas.
„Rinkliavos surinkimo rodiklių atskleisti negaliu, nes tai komercinė paslaptis, tačiau nemanau, kad ir klaipėdiečių surinkimas siekia 100 procentų. Diskusijų dėl to, jog galbūt reikėtų keisti rinkliavos modelį ir skaičiuoti mokestį nuo ploto, buvo, tačiau jos nurimo. Gyventojų migracija tikrai yra ir pokyčiai didesni nei skaičiuojant rinkliavą pagal plotą, tačiau variantas, kai atskaitos taškas gyventojai, yra socialiai teisingesnis. Tačiau ir šis, ir ploto variantas turi savų minusų, juk iš esmės atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo. O kuo turtingesnis žmogus, tuo daugiau jis vartoja”, – sakė Z. Kučinskas.
Kodėl rajone pigiau?
Aiškindami skirtumus tarp įkainių Klaipėdos mieste ir planuojamų patvirtini rajone, KRATC specialistai akcentuoja, jog kiekvienos savivaldybės reikalas yra nuspręsti, kaip išdalinti vienos atliekų tonos sutvarkymo mokestį. T. y. būtent politikai sprendžia, kas mokės daugiau, o kas mažiau, bet galų gale turi būti surinkta reikiama suma.
„Tonos atliekų sutvarkymo kaštai Klaipėdos rajone sudaro 194 litus. Vietinės rinkliavos kaštus sudaro dvi pagrindinės dalys. Tai – bendraregioninis, bazinis sąvartyno vartų mokestis ir tonos atliekų surinkimo bei transportavimo kaina – 137,69 lito. Šis dydis galutinai bus patikslintas konkurso būdu parinkus atliekų vežėjus. Jeigu ši kaina būtų ženkliai mažesnė nei planuojama, vietinės rinkliavos dydį tektų peržiūrėti”, – aiškina A. Piepalius.
Jo duomenimis, Klaipėdos rajono verslininkams teks mokėti kur kas daugiau nei uostamiesčio verslo bendruomenei.
Kiti irgi neišvengs
Kai kurie klaipėdiečiai vis dar negali susitaikyti su nuo pernai liepos įsigaliojusia rinkliava. Kovo 10-ąją numatytas dar vienas teismo posėdis, kuriame galbūt pagaliau bus pradėta nagrinėti byla dėl šios rinkliavos teisėtumo.
Tuo metu KRATC analitikas A. Piepalius teigia, kad šiemet visos Klaipėdos apskrities savivaldybės turėtų pereiti prie bendros atliekų tvarkymo sistemos bei vietinės rinkliavos, nes „kito pasirinkimo tiesiog nėra”. Kol kas rinkliavą yra įsivedusios tik Klaipėdos ir Neringos savivaldybės.
„Nuo metų vidurio, pagal Vyriausybės nutarimą, atliekas bus galima vežti tik į aplinkos neteršiančius, saugius sąvartynus. Klaipėdos apskrityje toks yra tik vienas – Dumpiuose. Kol kas kai kurios savivaldybės dar naudojasi senaisiais rajoniniais sąvartynais, o gyventojai, neturintys konteinerių, atliekomis atsikrato miškuose, pakelėse. Vietinės rinkliavos įvedimas priverstų už atliekas mokėti visus teršėjus. Kada už atliekų tvarkymą mokės visi be išimties, tikrai neliks jokių ekonominių motyvų atsikratyti atliekų necivilizuotais būdais. Rinkliavą sumokėjęs gyventojas tikrai pareikalaus ir atitinkamos paslaugos kokybės. Tai gerai parodo ir Klaipėdos pavyzdys, kai net ilgus metus be konteinerių apsiėję nuosavų namų savininkai priversti mokėti rinkliavą panoro juos turėti”, – sako A. Piepalius.
KRATC duomenimis, Palangos savivaldybė turi visų reikalingų dokumentų paketą rinkliavai įsivesti, reikia tik Tarybos sprendimo. Kretingos, Šilutės rajonai rengiasi rinkliavai, bet svarsto galimybę koncesiją perduoti vietos komunalininkams. Skuodo rajono savivaldybės administracija taip pat pritaria rinkliavai, ruošia dokumentus jai įvesti.
„Jei moka sąžiningai – mokesčiai mažėja”
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Klaipėdoje teisminiai ginčai vyksta dėl to, kaip reikia rinkliavą skaičiuoti – nuo ploto, ar nuo žmonių skaičiaus. Įstatymai leidžia ir vieną, ir kitą būdą.
Dar 2005 metais yra pasirašyta visų septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių sutartis, kurioje išdėstyti bendros atliekų sistemos išlaikymo principai. Pagal šį susitarimą, mokesčiai už atliekas visose savivaldybėse turėtų būti maždaug vienodo dydžio. Nesigilinau į Klaipėdos rajono politikų pasirinktą rinkliavų išskaidymą, bet jei mažinami mokesčiai gyventojams, labai gali būti, kad jie didinami verslo subjektams. Tai rizikingas sumanymas. Ar jis pasiteisins – parodys ateitis. Klaipėdos miesto patirtis parodė, kad su rinkliavos apskaitos sistema ir išskirstymo proporcijomis nebuvo apsirikta – surinkta tiek lėšų, kiek ir buvo planuota sistemos išlaikymui. O jeigu lyginti Šiaulius ir Klaipėdą, tai klaipėdiečiams rinkliavos mokesčiai šiemet mažėjo, o Šiauliuose – didėjo. Šiaulių mieste ir Šiaulių regiono savivaldybėse – Akmenėje, Pakruojyje ir kitur – rinkliava šiemet padidinta nuo 40 iki 60 litų vienam gyventojui per metus.
Planuojami Klaipėdos rajono rinkliavos metiniai tarifai
Daugiabučio namo gyventojui mieste – 54 Lt
Individualaus namo gyventojui – 50 Lt
Gyventojui kaime ar sodų bendrijoje – 28 Lt
Už sodo sklypą be namo – 12 Lt
Už garažo valdą – 14 Lt.
Rinkliavos metiniai tarifai Klaipėdos mieste
Individualus namas, kotedžas – 330 Lt
Daugiabučių gyventojams – 3,44 Lt/kv. m
Viena garažo valda – 19 Lt
Vienas sodo sklypas – 75 Lt
Rinkliavos metiniai tarifai Neringoje
Gyvenamasis butas arba namas – 3,24 Lt/kv. m
Garažas iki 30 kv. m – 0,84 Lt/kv. m
Garažas, didesnis nei 30 kv. m – 1,8 Lt/kv. m
