Ruošiantis „Via Baltica“ atkarpos nuo Kauno link Latvijos darbams, paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas beveik 160 km ilgio trijų būsimos magistralės ruožų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui parengti. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 25 dienos.
„Via Baltica“ yra vienas svarbiausių ir didžiausių pastarųjų dešimtmečių strateginių šalies projektų, tad kiekvienas žingsnis į priekį yra svarbus. Šiuo metu intensyviai ruošiamės darbams „Via Baltica“ šiaurinėje dalyje, siekdami užtikrinti sklandų ir saugų susisiekimą tarp Lietuvos ir Latvijos. Kuo greičiau pradėsime darbus atkarpoje link Latvijos, tuo sparčiau judėsime link mūsų tikslo – užbaigti visą „Via Baltica“ rekonstrukciją iki 2030 metų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Paskelbti pirkimai trijų būsimos magistralės atkarpų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų parengimui: 80,35 km ilgio keliui Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkeliui (A17) ir 57,09 km ilgio keliui Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) iki sienos su Latvija. Juos ketinama parengti iki 2026 metų pabaigos. Toliau bus išperkama rekonstrukcijai reikalinga žemė bei rengiami techniniai darbo projektai.
Numatoma, kad po rekonstrukcijos visos trys šios kelių atkarpos turės keturias eismo juostas su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu bei kitais būtinais kelio elementais.
„Praėjusiais metais, peržiūrėję ir patobulinę vidinius veiklos procesus, pasiekėme teigiamą pokytį planuojant darbus. Nuo pirkimų plano sudarymo metų pradžioje iki galimybės darbus vykdyti darbų keliuose sezonui prasidėjus, o ne įpusėjus. Nors šiuo metu intensyvūs „Via Baltica“ kelio atnaujinimo darbai vyksta šalia Lietuvos–Lenkijos sienos, jų pabaigos nelaukiame, vykdome kitų atkarpų atnaujinimo planavimo darbus. „Via Baltica“ modernizavimas yra ypatingai svarbi investicija į eismo saugumo didinimą, šalies karinio mobilumo jungčių stiprinimą bei palankios aplinkos kūrimą šalies ekonomikai augti, todėl šiam projektui skiriame individualų dėmesį“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos, jau užbaigti 3 iš 4 ruožų, modernizuota 28,5 km magistralės. Priešpaskutinė atkarpa – ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia – atidaryta eismui spalio 11 dieną, o paskutinė, ties Lietuvos–Lenkijos siena ir Suvalkų koridoriumi esanti kelio dalis bus baigta atnaujinti kitąmet. Atkarpa nuo Kauno iki Marijampolės atnaujinta 2018 m.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi Lietuvos teritorijoje nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio.
Šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas: „Via Baltica“ automagistralė ypatingai svarbi Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikai, gyventojų judumui bei Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumą užtikrinančiam kariniam mobilumui. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 metų.
