Lyginant pernykštį gruodį su tuo pačiu 2007-ųjų mėnesiu, šilumos suvartojimas Klaipėdoje sumažėjo 10 proc. Tačiau net ir norėdami, brangią šilumą taupyti gali ne visi.
Pasak AB „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, šilumos suvartojimo atotrūkis tarp senų ir naujų namų vis didėja. Nes tie gyventojai, kurie turi galimybę taupyti, tai sėkmingai ir daro.
Mėnuo šaltesnis – sąskaitos didesnės
Paskutinis 2008-ųjų mėnuo buvo beveik keturiais laipsniais žvarbesnis už lapkritį ir vertė gyventi šilčiau. Tad šilumos poreikis gruodį, lyginant su lapkričiu, išaugo 18 proc. Gruodį vienas kvadratinis metras patalpų ploto vidutiniškai „suvalgė” 19,58 kWh šilumos energijos arba 3,66 Lt. Naujos statybos namuose suvartotos šilumos vidurkis buvo 8,55 kWh/kv. m, renovuotuose – 8,99, o senos statybos nerenovuotiems namams prireikė nuo 25,24 iki 37 kWh/kv. m.
Štai visiškai renovuotas Debreceno g. 31 (DNSB „Lelija”) vienam būsto kv. m šildyti sunaudojo vos 5,4 kWh – 1,16 lito, o senos statybos nerenovuotas namas Turgaus g. 8 „pareikalavo” 35 kWh – 7,60 Lt. Be to, net ir išeikvoję labai daug kilovatvalandžių, techniškai netvarkingų būstų gyventojai nesimėgavo itin šiltais namais.
„Net galingiausias radiatorius, pastatytas lauke, nesušildys oro, nors energijos bus išeikvota į valias. Panašiai ir su mūsų senais namais – peršlapę blokai, nesandarios siūlės, pasenusios šildymo sistemos tiesiog „išsiurbia” šilumą. Mokesčiai dideli, o namie šalta”, – situaciją komentavo V. Zutkis.
Geriausias metas ruoštis – žiema
Energetinio audito eksperto Ričardo Grigaliūno teigimu, nors daugiabučiai ir pastatyti pagal tipinius projektus, kiekvieno pastato charakteristikos skiriasi priklausomai nuo pastato priežiūros kokybės, remontų periodiškumo, atliktų pertvarkymų, pakeistų langų ir durų, šildymo sistemos, pastato buvimo vietos ar net pastato orientacijos pagal pasaulio šalis. Dar labiau energijos suvartojimas skiriasi naujuose ir renovuotuose namuose.
„Kaip žmogaus, taip ir pastato „sveikatą” galima patikrinti ir įsitikinti, kad per tas vietas, kur yra mažiausia šilumos varža, patiriama daugiausiai šilumos nuostolių. Tai akivaizdžiai iliustruoja termovizinė analizė, parodanti konkretaus namo techninę būklę, nuo kurios tiesiogiai priklauso suvartojamos energijos kiekiai. Termovizoriumi atliktos nuotraukos atspindi energetiškai pažeidžiamiausias būsto vietas. Vienuose pastatuose tai yra sienos, kitur – langai, lubos ar grindys”,- sakė R. Grigaliūnas.
Anot specialisto, žiema – palankiausias metas atlikti energetinį auditą, nes esant dideliam temperatūrų skirtumui lauke ir pastato viduje, labiausiai išryškėja namo silpnosios vietos. O tai ypač svarbu tiems, kas ketina renovuoti būstus ir nori žinoti, kokios energijos taupymo priemonės jų namui bus efektyviausios.
