Tikkuurila

Siūloma įpareigoti kredito įstaigas pateikti nekilnojamojo turto paskolos gavėjui alternatyvas pasirenkant palūkanų rūšį

Palūkanos

Seimas pradėjo svarstyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigoti kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

„Lietuvoje susidarė fiksuotų palūkanų normų produkto būsto kreditavimo rinkoje trūkumas, nes kredito davėjai vartotojams nesiūlo fiksuotosios palūkanos normos arba siūlo labai neaktyviai“, – pristatydamas projektą sakė finansų viceministras Darius Sadeckas. Tokiu būdu, pasak jo, vartotojui nėra užtikrinama reali galimybė rinktis jam palankiausią produktą.

Remiantis Lietuvos banko analizės duomenimis, 2023 m. vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.

Teikiamu įstatymo projektu numatoma įpareigoti kredito įstaigą, prieš paskolos sutarties sudarymą, pateikti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma. Jeigu finansų įstaiga negalėtų pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju ji privalėtų pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent 5 metų laikotarpiu.

Pasak finansų viceministro, siūlomas įpareigojimas atsirastų toms finansų įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų.

Pakeitimais taip pat siūloma įpareigoti kredito davėjus pateikti nuorodas į Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą. Tokiu būdu kredito gavėjai būtų skatinami domėtis pagal jų sudarytas kredito sutartis taikomos maržos sumažinimo arba turimo kredito refinansavimo galimybėmis.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3738) balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 10 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 4 d.

REKOMENDUOJAME