Diskusijos dėl naujos elektros tarifų metodikos tampa viena iš pagrindinių priešrinkiminių temų ir visi siekiantys mandatų naujajame Seime noriai ją eksploatuoja.
Matyt tai suprantama, nes valstybė yra stambiausia „Leo LT” akcininkė tad esami, ir būsimi parlamentarai jaučia pareigą tinkamai prižiūrėti šios įmonės veiklą. Gerbtinas ir dabartinių parlamentarų noras pasitikrinti savo pačių sprendimą Konstituciniame teisme dėl „Leo LT” sukūrimo teisėtumo. Galima tai laikyti valstybiniu požiūriu nepaisant to, kad šie procesai smarkiai apsunkina derybas su tarptautiniais partneriais dėl energetikos strateginių projektų, kurie jau pradėti vykdyti.
Tuo tarpu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas turi atskirą nuomonę dėl klausimų teisėtumo ir jų teisingumo santykio. Anot spaudoje pasisakiusių valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių, siūlomus metodikos pakeitimus pavadinęs teisingais, bet nelabai teisėtais, nes jie prieštarauja galiojančiam įstatymui, komisijos pirmininkas save labiau priskiria prie politikų ir kandidatų į Seimą nei prie valstybės tarnautojų.
Juk niekas nesuprastu, jei pavyzdžiui koks valdininkas jums padidintų pajamų mokestį, nes jo nuomone tai teisinga, nors ir neteisėta. Kas verčia komisijos pirmininką elgtis, jo manymu, teisingai, bet kitų komisijos narių nuomone, nelabai teisėtai? Kandidatų į Seimo ar būsimos Vyriausybės narius sąrašuose komisijos pirmininko lyg ir nėra, tad matyt į šį klausimą gali atsakyti tik jis pats. Tuo tarpu yra daug kitų klausimų, į kuriuos kol kas taip pat sunku gauti atsakymą.
Artūras Jonkus, „Leo LT” Korporatyvinių reikalų vadovas:
Nuolat kalbėdamas, apie tai, kad metodikos pakeitimų esmė kainų sumažinimas pirmininkas, švelniai tariant, dalyvauja rinkimų kampanijoje, kur bet koks šūkis apie kainų mažinimą yra tai, ko laukiama.
Pirmiausia, kodėl komisijos pirmininkas, žinodamas, kad naujoji metodika prieštarauja įstatymui nesiėmė iniciatyvos taisyti įstatymo ir po to keisti metodiką? Antra, kodėl metodika keičiama skubiai, nesibaigus jos galiojimo terminams? Trečia, kodėl metodikos keitimui pasirinktas priešrinkiminis laikotarpis? Ketvirtas klausimas, kuo pablogėjo metodika nuo to laiko, kai VST buvo privati bendrovė, o RST valstybės valdoma, o dabar yra kontroliuojamos valstybės?
Bandydami atsakyti į šiuos klausimus galime daryti tik prielaidas. Pirmoji – komisijos pirmininkas labai skuba. Antra prielaida – skubėjimas matyt susijęs su rinkimais. Trečia prielaida – matyt ši tema priešrinkiminiu periodu kažkam yra labai naudinga. Jei visa tai tiesa, valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra akivaizdžiai įvelta į rinkimų kampaniją. Vadinasi, pagrįstu tampa ir klausimas dėl šios institucijos nešališkumo ir kompetencijos.
Komisijos pirmininkas puikiai žino, kokius tarifus energetikai planuoja, o taip pat žino, jog esminis metodikos pakeitimas nėra susijęs su tarifo dydžiu. Tad nuolat kalbėdamas, apie tai, kad metodikos pakeitimų esmė kainų sumažinimas pirmininkas, švelniai tariant, dalyvauja rinkimų kampanijoje, kur bet koks šūkis apie kainų mažinimą yra tai, ko laukiama. Tačiau kažkodėl pirmininkas nutyli, jog esminis metodikos pakeitimas yra piniginių srautų perskirstymas ir jų panaudojimo apribojimas.
Būtent šitie pakeitimai, o ne tarifo dydis neleis sukaupti lėšų strateginių projektų įgyvendinimui. Be jungčių su Lenkija ir Švedija, be Visagino atominės elektrinės Lietuva tikrai turės aukštas elektros kainas ir tik vieną importo galimybę iš Rusijos. Tikėtis, kad pastaroji elgtųsi kitaip nei dujų ir naftos sektoriuje ir pardavinėtų elektros energiją tokiomis, kainomis, kaip šiuo metų, kai veikia Ignalinos atominė elektrinė, būtų naivu.
Jei dar išsipildys blogiausios Vakarų ekspertų prognozės dėl galimo dujų tiekimo Baltijos valstybėms ir Lenkijai apribojimo Rusija pilnai kontroliuos elektros rinką Lietuvoje. Suomiai statydami penktąjį atominį reaktorių šalyje ir planuodami šeštąjį aiškiai įvardina pagrindinę priežastį – elektros importo mažinimas iš vieno tiekėjo.
Tad jei prielaida, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas dalyvauja rinkimų kampanijoje kai kurių politinių jėgų naudai yra teisinga, tai tos politinės jėgos atstovauja tuos, kurie įnirtingai priešinasi Lietuvos energetinei nepriklausomybei nuo Rytų kaimyno. Blogiausia tai, jog žmonės aktyviai palaikantys komisijos priešrinkiminį vajų po kelių metų bus pastatyt prieš faktą, jog komisijos pirmininko manymu teisinga, bet neteisėta metodika paliko juos be alternatyvos.
