Sostinėje šilumą tiekianti „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo pernai lapkritį.
Taip nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Manoma, kad didesnes sąskaitas lėmė brangęs kuras ir šilumos punktų prižiūrėtojai.
„Nebuvo nustatyta, kad „Vilniaus energijos“ veiksmai kažkaip paveiktų lapkričio mėnesio šilumos suvartojimą, nes konkrečiais tirtais atvejais „Vilniaus energija“ perdavė šilumos punktų priežiūrą asmenims, kurie buvo kvalifikuoti ir turėjo atitinkamą leidimą prižiūrėti šilumos punktus, buvo pasirašyti perdavimo aktai, tad prielaidų, kad dėl tokių veiksmų būtų padidėjęs šilumos suvartojimas lapkričio mėnesį, komisija nenustatė“, – sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.
Komisijos nuomone, tirtais atvejais palyginti 2010 ir 2011 m. lapkričio mėnesio šilumos suvartojimas padidėjo dėl prižiūrėtojų veiksmų, toliau situaciją tiria Energetikos inspekcija.
„Mes jau praėjusių metų balandį informavome visuomenę, kad šį šildymo sezoną kainos bus labai aukštos, ypač tose įmonėse, kurios naudoja brangų kurą, t.y. gamtines dujas, naftą ir iškastinį kurą.
Turbūt daugelis pastebėjote, kad šiuo metu dujų kainos yra tokio lygio, ko nebuvo istorijoje, tai yra pačios didžiausios kainos, tai atsispindi ir degalinių švieslentėse. Panašu, kad jos ir toliau išliks tokios ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko sąskaitos buvo pakankamai didelės“, – mano jis.
Siūlys, kaip tiksliau skaičiuoti šildymo kainas
Tačiau komisija ištyrė ir nustatė, kad sąskaitos už šildymą gyventojams gali būti skaičiuojamos tiksliau – tam reikia sunaudotos šilumos duomenis nurašyti kuo arčiau kalendorinės mėnesio pabaigos.
Skaičiuojama taip, jog jei, pavyzdžiui, šilumos kaina sausį buvo mažesnė, o vasarį jau padidėjo, nes šilumos kaina pagal teisės aktus yra perskaičiuojama kas mėnesį, tai kai sąskaita už sausį apskaičiuojama ne už visą kalendorinį mėnesį, tuomet jau vasarį už likusias sausio dienas žmogus turi mokėti didesnėmis kainomis. Tačiau jei vasarį kainos mažėtų, gyventojas už likusias sausio dienas mokėtų naujomis mažesnėmis kainomis.
„Komisija nustatė, kad kai kurie teisės aktai nėra suderinti tarpusavyje ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurias yra parengusi Energetikos ministerija, numato, kad ataskaitinis laikotarpis gali būti trumpesnis nei 30 dienų, tai reiškia gali būti ir 25, ir 26 dienos, o komisijos nuomone tai neatitinka Šilumos ūkio įstatymo reikalavimų, nes kaina keičiasi kiekvieną mėnesį ir jeigu sąskaita būtų formuojama už trumpesnį laikotarpį, galimai galėtų būti pažeistos vartotojų teisės. Todėl nuspręsta kreiptis į ministeriją su konkrečiu pasiūlymu, kaip reikėtų pataisyti reglamentavimą“, – sako D. Janulionis.
Pasak D. Janulionio, skaičiuojant teoriškai, dėl to, kad vartotojams ne visada buvo šilumos suvartojimo duomenys nuskaitomi paskutinę mėnesio dieną, dalis namų permokėjo, dalis neprimokėjo, tačiau dabar tiksliai paskaičiuoti sumas yra neįmanoma, nes nuo pernai lapkričio nuotolinė apskaita yra išjungta.
„Mūsų siūlymas yra taikyti nuskaitymą kuo arčiau kalendorinės mėnesio pabaigos dienos ir atitinkamai taisyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“, – dėsto jis.
Komisija tyrė šilumos suvartojimą pasirinktuose daugiabučiuose, tačiau tai nėra tie patys 507 daugiabučiai, dėl kurių tyrimą vykdė sostinės savivaldybė.
Autorius: Erika Fuks
