Jungties su Švedija finansavimui 2010-2016 m. vartotojai, atsiskaitydami už elektrą, sumokės 459 mln. Lt.
Tokiam finansavimo projektui penktadienį pritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Pasirinktas finansavimo modelis yra antroji iš trijų elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid” pateiktų alternatyvų.
Pagal ją visas projektas kainuotų 699 mln. Lt. Iš jų 226 mln. Lt sudarys Europos Sąjungos lėšos, 3,8 mln. Lt palūkanos už paskolas, kurios bus atiduotos surenkant pinigus iš vartotojų per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifą (VIAP). Kaip jau minėta, 2010-2016 m. VIAP šiam tikslui ketinama surinkti 459 mln. Lt.
„Šiandien buvo patvirtinta pigiausia alternatyva vartotojams. Mes apsisprendėme, kad geriau yra mažiau sumokėti bankams ir nedidinant esamo tarifo vartotojams šį projektą įvykdyti laiku”, – žurnalistams po posėdžio sakė VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.
VKEKK narys Jonas Grigas, balsavęs prieš šį sprendimą, piktinosi, kad komisijai pateikti trys variantai ir jai nurodoma pačiai nuspręsti ir suskaičiuoti tinkamiausią.
„Mūsų darbas yra gautą investicinį projektą patikrinti, bet nesukurti naujadarą. Nuo kada mes dar pradėsim įmonėms kurti naujus investicinius projektus, jų finansavimo schemas, sistemas”, – tvirtino jis.
J. Grigas Energetikos ministerijos atstovės klausė, ar projektas buvo patvirtintas „Litgrid” valdybos: „Ar tai buvo įmonės valdybos sprendimas, kad reikia teikti tokį projektą. Visa strategija užsiima Energetikos ministerija, mes esame kalkuliatoriai, todėl Energetikos ministerijos raštiška nuomonė dėl vieno ar dėl kito projekte turėjo būti”.
Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus laikinoji vedėja Violeta Greičiuvienė pripažino, kad „Litgrid” valdyba šio siūlymo nesvarstė, o raštiškos ministerijos nuomonės nebuvo.
Ministerijos atstovė pozicijos žurnalistams komentuoti nepanoro.
Vėliau D. Korsakaitė sakė, kad diskusija komisijoje kilo dėl to, kad ne visi nariai nori prisiimti vienodą atsakomybę.
„Diskusijos kyla todėl, kad komisijos nariai yra linkę prisiimti skirtingą atsakomybės laipsnį. Tačiau jeigu paskaitai teisės aktus, viskas yra aišku, nes pats projektas yra įtvirtintas įstatymu kaip vykdytinas. Kadangi energetikos ministro įsakymu yra patvirtintas VIAP atitinkančių paslaugų sąrašas, būtent tokie projektai ir patenka į tą sąrašą”, – tvirtino ji.
Tinka visi variantai
„Litgrid” finansų direktorius Vytautas Tauras tvirtino, kad įmonei tinkami visi pasiūlyti variantai.
„Antruoju variantu mažiausiai reikia skolintis iš bankų ir nominalia verte tai yra mažiausia suma. Kitas variantas – lėšos išdėstomos ilgam laikotarpiui, jeigu skaičiuotume nuvertėjimą, priklausomai nuo diskonto normos, jo grynoji vertė yra mažesnė nei nominali. Tačiau mums abu variantai yra tinkami”, – žurnalistams penktadienį komentavo jis.
Investicijų projekte taip pat numatyta, kad sukurto turto amortizacija ir vertė nebus įskaičiuojami į perdavimo tarifą.
VIAP yra įtrauktas į galutinę kainą vartotojams. VKEKK skaičiavimu, dėl šio sprendimo nuo kitų metų VIAP dalis nedidės, nes dėl šio sprendimo kitąmet į VIAP bus įtraukta 0,82 ct/kWh, o šiemet šiam projektui finansuoti VIAP numatyta 0,9 ct/kWh.
Šiemet VIAP sudaro 6,01 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Bendra projekto vertė yra 426 mln. eurų (1,471 mlrd. Lt). Lietuva turės finansuoti maždaug pusę vertės.
Jungtis su Švedija įvardijama kaip viena iš priemonių didinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nes tuomet ji galėtų gauti elektros iš Skandinavijos.
Planuojama, kad ji turėtų būti pastatyta 2016 metais.
