Lietuvos energetikos sektorius per ateinančius tris dešimtmečius keisis iš esmės: atsisakius naftos produktų, anglies bei dujų, šalyje bus naudojama tik saulės, vėjo ir kita ekologiška energija. Pokyčiai leis gyventojams taupyti išlaidas energijai ir skatins imtis naujų verslų. Tokią ateities tikrovę įvardija Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė.
Pagal darbotvarkėje planuojamas priemones, jau iki 2030 m. pusė visos šalyje sunaudojamos elektros energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o centralizuoto šilumos tiekimo sistemose – ne mažiau kaip 90 proc.
Be to, vykdant klimatui neutralią politiką, bus iš esmės užtikrinta šalies energetinė nepriklausomybė, nes per kelis dešimtmečius Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, atsisakys iškastinio kuro.
„Atsinaujinanti energetika – ne tik rytojaus energetika. Tai pagrindinė ir fundamentaliai svarbi sritis, kurią būtina kompleksiškai vystyti, nes tai inovacijos, darbo vietos ir energetinė nepriklausomybė“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės teigimu, Žaliojo kurso krypties energetikos sektoriuje jau dabar laikomasi pažangiausiai tarp visų kitų sričių.
„Apskritai Lietuvos ambicijos plėtojant atsinaujinančią energiją yra tarp penkių didžiausių Europos Sąjungoje. Mūsų užmojai jau dabar naudingi, nes mažėja iškastinio kuro importas, o darbo vietų daugėja. Klimato darbotvarkė dar labiau paskatins teigiamą procesą“, – sako aplinkos viceministrė.
2050 m. žalioji energija turės sudaryti 90 proc. šalyje suvartojamos energijos, o elektra ir centrinis šildymas bus visiškai žali. Pokyčiai apims ir daugumą būstų, nes per ateinantį dešimtmetį skatinant decentralizuotą elektros gamybą 30 proc. elektros energijos vartotojų turi tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais.
Netrukus prioritetas bus teikiamas ne gamtinėms dujoms tiekti, o biometano gamybai vystyti ir žaliajam vandeniliui naudoti pasitelkus kilmės garantijų sistemas. Artimiausiu metu planuojama įgyvendinti bandomąjį projektą, kuris turėtų nustatyti vandenilio panaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistemoje galimybes ir įvertinti P2G (Power-to-Gas) sprendinių potencialą Lietuvoje, panaudojant esamą transportavimo infrastruktūrą.
Lietuva netolimoje ateityje švaistys mažiau energijos: iki 2040 m. jos naudojimo intensyvumas turi sumažėti du kartus. Tikslo bus siekiama elektros gamybos kogeneracijos, žalesnės pramonės, modernesnės įrangos pramonėje bei efektyvesnio transporto priemonėmis.
Energiją švaisto ir žemos efektyvumo klasės pastatai, todėl jų modernizavimo tempai spartinami dvigubai, dėmesį sutelkiant į gyvenamųjų kvartalų renovaciją. Būstų savininkai galės naudotis finansinėmis paskatomis rinktis šiuolaikiškus katilus, keisti buitinius prietaisus efektyvesniais, kartu sprendžiant energetinio skurdo iššūkius.
Nors Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato priemones ateinantiems trims dešimtmečiams, dabartinė Vyriausybė užsibrėžė sukalti jos pamatą dar šią kadenciją. Darbotvarkės principus apibrėžia ne vien politinė valia, bet ir planetos realybė – klimato krizės Žemei ir žmonijai keliamos rizikos. Dokumentas atitinka ir tarptautinius Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus, ir naujausias Europos žaliojo kurso ambicijas.
