Dažymui paruoštos sienos kviečia prisiliesti teptuku. Tačiau ar tikrai žinote, į kokius dažus geriausia būtų jį merkti?
Ką dažysite?
Tai pirmas klausimas, į kurį turėtumėte atsakyti sau ar dažymo specialistui. Dažų pasirinkimas priklauso nuo patalpų paskirties, drėgnumo, žmonių judėjimo intensyvumo bei nuo to, kokie paviršiai bus dažomi. Svarbu ir tai, kad gyvenamosiose patalpose naudojami dažai neturėtų sveikatai kenksmingų medžiagų.
Pagrindinės vidaus apdailai skirtos dažų rūšys yra dvi. Tai vandeniu ir vaitspiritu skiedžiami dažai. Vandeniu skiedžiami yra populiaresni, nes skleidžia ne tokį aštrų kvapą. Tokie dažai pagal rišliąsias medžiagas skirstomi į lateksinius, akrilinius bei vinilinius. Pvz.: akrilinių dažų rišlioji medžiaga yra akrilo dervos.
Dažant akriliniais dažais paviršiai turi būti sausi. Svarbu, kad iš jų nesiskirtų drėgmė. Be to, akriliniais dažais dengti paviršiai palaipsniui gali prarasti savo spalvos ryškumą, tad jie nėra ilgaamžiški.
Lateksiniai dažai yra ypatingai atsparūs drėgmei, purvui bei valymui. Šios rūšies dažų pagrindinis minusas – jie prastai praleidžia garus. Kitaip tariant, jie neleidžia sienoms „kvėpuoti”. Dėl šios priežasties lateksiniais dažais nerekomenduojama dažyti senų pastatų.
Viniliniai dažai labai gerai ir tolygiai pasiskirsto ir padengia paviršius, nes jų sudėtyje nėra kreidos. Taip ant sienų nesusidaro lašelių.
Kas kam?
Kadangi daugiausiai judama koridoriuose, čia rekomenduojama naudoti plovimui ir trinčiai atsparius dažus arba dekoratyvinius tinkus. Virtuvės sienas taip pat ne pro šalį dažyti gerai valomais dažais – juk čia įvyksta įvairių ekscesų. Plaunamus dažus patariama naudoti ir vaikų kambariams dažyti, nes mažieji mėgsta savo piešiniais „dekoruoti” sienas. Tam puikiai tiks ir matiniai keraminiai dažai, kurie neleidžia įsigerti purvui. Taip sienas išpaišius net „flomasteriu”, dėmes galima lengvai pašalinti panaudojus paprastą trintuką, nesibaiminant, kad trinta vieta liks blizgi. Be to, svarbu, kad vaikų kambarių sienos būtų padengtos ekologiškai švariais dažais.
Plaunami dažai būna ir blizgūs, ir matiniai. Tačiau matiniai sunkiau išvalomi. Valant jais dažytus paviršius, tikėtina susidurti su problema, kai valoma vieta ima blizgėti. Norint to išvengti, patariama sienas dažyti blizgiais dažais.
Ekologiškesni dažai yra tie, kurių sudėtyje yra mažiau lakiųjų organinių medžiagų. Tiesa, dabar ekologiškai nešvariais dažais paprastai prekiauti draudžiama.
Miegamuosiuose kambariuose žemesnis judėjimo intensyvumas leidžia naudoti ir matinius dažus. Vonios sienoms turi būti naudojami specialiai tam skirti dažai, kurie turėtų antipelėsinių priedų. Dažai turi būti atsparūs ne tik drėgmei, bet ir ploviklių poveikiui.
• Dažyti metaliniams paviršiams tinka bet kokios rūšies dažai. Svarbu tik, kad paviršiai būtų tinkamai paruošti. Tiesa, metalus specialistai pataria dažyti antikoroziniais dažais, neleisiančiais metalui pagelsti ir pristabdysiančiais jų rūdijimą.
• Medienai patalpose dažyti siūloma rinktis emalinius dažus. Medinėms grindims dažyti rekomenduojami grindų emaliniai dažai.
• Tinkuotiems bei mediniams fasadams geriausiai tiks vandens pagrindo fasadiniai dažai. Taip pat fasadus galima ir net rekomenduojama dažyti dažyvėmis.
Blizgesys
Kuo dažai blizgesni, tuo jie atsparesni plovimui bei trinčiai, tačiau tokie dažai neslepia nelygumų. Dauguma tiek lateksinių, tiek akrilinių bei vinilinių dažų būna kelių blizgumo lygių: blizgūs, lukšto blizgesio, šilko blizgesio arba mažo blizgumo bei matiniai.
• Blizgūs ir labai blizgūs dažai labiau išryškina paviršiaus nelygumus, todėl ne itin lygias sienas rekomenduotina dažyti visiškai matiniais dažais. Didžiausias blizgių dažų pliusas – jie yra lengvai valomi, ir nuvalyta vieta neblizga.
• Lukšto spindesio, šilko blizgesio ar mažo blizgumo dažai – tarpiniai tarp pusiau blizgių ir matinių. Jie paviršiui suteikia vizualinio šiltumo ir gelmės efektą. Šio blizgesio tipo dažai atsparesni purvui nei matiniai.
• Matiniai dažai puikiai tinka šiurkštiems, nelygiems paviršiams. Jų porėtas paviršius sulaiko teršalus, tačiau svarbu nepamiršti, kad tokiais dažais padengti paviršiai sunkiau valomi nei nudažyti blizgiais dažais, bei tai, kad valoma vieta po to gali blizgėti.
Dvikova
Pelėsiai gadina dažytas kambarių sienas bei lubas, tai ne tik neestetiška, tačiau ir kenksminga sveikatai. Šiuo metu parduotuvėse yra daug priemonių, padedančių išvengti pelėsio atsiradimo, tik reikia mokėti teisingai pasirinkti, nes kas tinka vienoms patalpos, gali netikti kitoms. Taip pat svarbu žinoti, kad šie cheminiai preparatai yra kenksmingi. Paprastai ant jų pakuočių yra rašoma, kokiai iš keturių pavojingumo klasių priskiriamas gaminys. Deja, pigių preparatų gamintojai dažnai tokios informacijos nenurodo, tad būkite itin apdairūs, kad nepakenktumėte sau ir kitiems. Labai kenksmingos medžiagos tinka tik lauko darbams.
Ką daryti, kad namuose nesiveistų pelėsiai? Svarbu didelius baldus statyti toliau nuo sienų, prižiūrėti, kad į langų rėmų vidų nepatektų vanduo, valyti lietvamzdžius, nuolat vėdinti patalpas, o ne kartą per savaitę ar dar rečiau kambariuose patariama palaikyti 20–21 C šilumos temperatūrą, taip pat kambariuose nerekomenduojama laikyti daug džiovintų interjero detalių, kurios irgi yra puiki terpė pelėsiams daugintis.
Jei pelėsiai jau pažeidė sienas, prieš dažant svarbu jas tinkamai nuplauti chloruotu vandeniu arba acto ir vandens skiediniu. Po to padengti paviršių antipelėsiniais dažais, kurie trukdytų pelėsiams veistis. Tokių dažų vieno litro kaina svyruoja tarp 15 ir 40 litų. Kokybiškų dažų kaina prasideda jau nuo 30 litų. Šiais dažais padengus sienas, jas galima taip ir palikti arba ant viršaus dažyti kitais pageidaujamais bet kokios rūšies ir spalvos dažais.
Puošnusis dažymas
Sienas galima dažyti ne tik įprastu būdu, bet ir specialias įrankiais išgauti faktūra, spalvų ir atspalvių derme įdomų rezultatą. Tokiam sienų dažymui naudojami dažai, skirti vidaus dekorui. Jie ant sienos tepami mentele, vėliau paviršius blizginamas, vaškuojamas ir poliruojamas – taip sienoms suteikiamas išskirtinis šilko blizgesys. Orginaliam sienų dažymui tinka ir naturalūs dažai, pvz., kalkiniai. Jie atsparūs mechaniniam poveikiui, purvui, drėgmei, temperatūros svyravimams, todėl puikiai tinka virtuvei, vonios kambariui ar židiniui dekoruoti.
Sienas galima papuošti ir origianalia tekstūra: jūros kempine, teptuku ar kitomis priemonėmis ant dažais padengtos sienos kuriamas ornamentas, tekstūros efektai. Orientacinė sienų dekoravimo kaina – 50–150 litų vienam kvadratiniam metrui. Į kainą įskaičiuojamas darbas, įrankiai bei medžiagos.
Kainų „paletė”
Specialistai tvirtina, kad kokybę geriausiai atspindi kaina. Kokybiški dažai dažniausiai susideda iš 8–16 sudedamųjų dalių. Komponentų rūšys: rišiklis, pigmentai, skiediklis (pvz., vanduo arba vaitspiritas), užpildas ir kiti priedai, kurie suteikia dažams kokybiškumo. Tai yra sudedamosios medžiagos, kurios, pavyzdžiui, reguliuoja blizgumą, atsparumą trinčiai ir t. t. Kuo daugiau įvairių priedų, tuo dažai kokybiškesni. Tiesa, nuo to priklauso ir dažų kaina.
Lateksinių dažų kaina gali varijuoti nuo 10 iki 40 litų ir daugiau. Vinilinių bei akrilinių dažų kainos labai panašios – jie kainuoja nuo 20 iki 50 ir daugiau litų už vieną litrą. Vieno litro dažų paprastai pakanka 5–6 kvadratiniams metrams dviem sluoksniais padengti.
Svarbu nepamiršti, kad dažymo darbai taip pat kainuoja (už vieno kvadratinio metro sienų ar lubų nudažymą jums tektų mokėti apie 15–20 litų, už vieno kvadratinio metro paviršiaus paruošimą – apie 5–10 litus, o vieno kvadratinio metro sienų ar lubų glaistymas kainuoja dar 15–20 litų). Žinoma, jei nuspręstumėte kibti į dažymo darbus savo jėgomis, tuomet sienų dažymas pareikalautų tik jūsų laiko, jėgų ir kantrybės.
Reklama: dažai medienai
