Elektrinė — įmonė, gaminanti elektros energiją. Ją gamina sinchroniniai generatoriai, besisukantys pastoviu dažniu, kad būtų išlaikytas pastovus generuojamos įtampos dažnis (50 Hz). Generatorius suka turbinos (turbininiai varikliai). Pagal energijos tverm÷s d÷snį tam tikros rūšies energiją, pavyzdžiui, elektros, galima gauti tiktai iš kitos rūšies energijos atitinkamai ją pakeičiant. Generatorius mechaninę energiją, gaunamą iš varančiosios turbinos, verčia elektros energija. Šis baigiamasis energijos rūšių keitimo etapas įvairiose elektrinėse yra panašus. Tačiau ankstesnieji etapai gali būti įvairūs. Priklausomai nuo to, elektrinės skirstomos į šilumines, atomines ir hidroelektrines (1 pav.).
1. Įprastinės šiluminės elektrinės naudoja iškastinį kurą (akmens arba rusvąsias anglis, mazutą, dujas), kuris sudeginamas katilo, gaminančio vandens garus, pakuroje. Čia kuro chemin÷ energija verčiama garo šilumine energija. Garas, išplisdamas turbinoje, atlieka mechaninį darbą.
2. Atominės elektrinės. Energijos kitimo eiga tokia pati kaip ir įprastose šiluminėse elektrinėse, išskyrus esminį skirtumą ciklo pradžioje: atominėje elektrinėje šiluminės energijos šaltinis — kontroliuojama branduolinė reakcija, vykstanti reaktoriuje.
3. Hidroelektrin÷se vandens srauto potencinę ir kinetinę energiją vandens turbinos verčia sukamojo judesio mechanine energija, o ši perduodama generatoriui. Didesnės galios generatoriai gaminami 6-30 kV įtampos. Jie atiduoda energiją aukštosios įtampos tinklui. Tarp generatoriaus ir aukštosios įtampos skirstyklos turi būti blokinis transformatorius, pakeliantis įtampą (1 pav.). Vienai energijos rūšiai virstant kita, visada patiriama energijos nuostolių. Pakeistos formos energijos kiekis visada mažesnis už pirminės energijos kiekį (1 pav.). Ypač dideli energijos nuostoliai patiriami šiluminę energiją verčiant mechanine.
