Prabėgus šventiniam šurmuliui ir prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, daugelis ima vykdyti sau duotus pažadus: pradėti sportuoti, sveikai maitintis ar atsikratyti žalingų įpročių. Specialistų teigimu, vienas iš nepelnytai pamirštamų naujametinių įsipareigojimų – elektros energijos suvartojimo mažinimas. Svarbiausia, kad tą galima daryti ne apribojant savo galimybes, bet pritaikant išmaniąsias technologijas, kurios leidžia sutaupyti.
Pasak psichologės Lenos Pavlovos, naujųjų metų pažadai sau – vadinamosios rezoliucijos yra ganėtinai paplitusi tradicija ir teigiama praktika, kuri skatina gerinti gyvenimo kokybę bei būti laimingesniais. Tačiau neretai rezoliucijose keliami lūkesčiai neatsispindi realybėje.
„Tokios ryškios datos, kaip naujų metų pradžia ar gimimo diena, yra savotiškas orientyras mūsų greito gyvenimo tempo ir įvykių sūkuryje. Tai ir patogus atskaitos taškas, savotiškas „naujos pradžios“ simbolis, galintis motyvuoti daryti pokyčius, kuriems kitu metu tiesiog neatsiranda laiko. Deja, tikrovė yra tokia, kad anot skirtingų apklausų, metų pabaigoje sėkmingai savo rezoliucijas įvykdo tik nuo 9 iki 45 proc. apklaustų žmonių“, – pastebi psichologė.
Naujametiniai įsipareigojimai turi būti prasmingi konkrečiam žmogui
Jos teigimu, pats metinių tikslų rašymo procesas yra prasmingas, nes jo metu susitelkiama į vieną dalyką, o tai padeda sulėtinti mąstymo procesą bei turėti kokybiškesnį dialogą su savimi.
„Tokiu būdu reflektuodami galime lengviau išsigryninti kas mums iš tikrųjų yra svarbu. Be to, formuluodami mintis raštu, neišvengiamai jas „nurengiame“ nuo nereikalingų detalių ir paliekame esmę. Neretai net iškyla veiksmų planas, kaip tų tikslų siekti. Tokiu būdu, metinių tikslų sąrašo sudarymas padeda susifokusuoti į mums prasmingus dalykus ir svajonių siekti tikslingiau“, – aiškina L. Pavlova.
Psichologė pabrėžia, jog tiek patys tikslai, tiek jų iškėlimo momentas bei formuluotės turi būti prasmingi konkrečiam žmogui.
„Kelkite sau uždavinius tada, kai jaučiate, kad jums to reikia, net jei metai jau gerokai įsibėgėjo. Kai tikslai gimsta ne iš tradicijos, o iš jūsų vidinio poreikio bei yra suformuluojami jums artimu būdu – tokių tikslų įvykdymo tikimybė stipriai padidėja. O tie tikslai ir rezoliucijos irgi gali būti patys įvairiausi: tiek turintys reikšmingą pokyčio siekimą, pavyzdžiui, darbovietės ar profesijos keitimas, tiek kasdienių įpročių keitimas“, – akcentuoja pašnekovė.
Pasak jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio, namų aplinkoje gausėjant įvairių elektronikos prietaisų, o elektros kainoms šalyje nemažėjant, pravartu pagalvoti, kodėl vienai iš galimų šių metų rezoliucijų negalėtų būti elektros energijos suvartojimo sumažinimas pasitelkiant išmaniąsias technologijas.
Jo teigimu, neretai žmonės suvartoja per daug elektros energijos vien dėl to, jog paprasčiausiai pamiršta išjungti apšvietimą ar laiko nuolat įjungtus prietaisus, todėl taip nesąmoningai kenkia ir sau, ir aplinkai.
„Išspręsti šią problemą bei į naują kokybę pakelti savo būsto efektyvumą, komfortą ir saugumą galima įsidiegus išmaniąją namų automatizavimo sistemą, kuri padėtų efektyviau valdyti namų energijos suvartojimą. Beje, toks energijos taupymas nereikštų prastesnių sąlygų namuose, bet efektyviau veikiančią sistemą, kuri sunaudoja mažiau energijos“, – sako R. Skurdenis.
Leidžia sutaupyti iki 40 proc. elektros energijos
Eksperto teigimu, pavyzdžiui, įdiegus išmanumo namams suteikiančią JUNG HOME sistemą, bendras energijos taupymas gali siekti apie 20–40 proc. ar net daugiau, atsižvelgiant į konkrečias namų sąlygas bei vartotojų elgseną.
„Integruojant judesio daviklius ir automatinį šviesos intensyvumo keitimą, tokia sistema gali sumažinti nereikalingą šviesos naudojimą. Naudojant judesio detektorius ir laikmatį, sistema gali automatiškai išjungti šviesas tose namų dalyse, kuriose jos nėra naudojamos, taip pat ji leidžia nustatyti šviesos intensyvumą pagal dienos laiką, kas padeda kurti norimą atmosferą namuose, o kartu mažina energijos suvartojimą. Toks efektyvus apšvietimo valdymas gali sutaupyti apie 10–20 proc. elektros energijos“, – aiškina R. Skurdenis.
Anot pašnekovo, dar apie 5–10 proc. nuo namų elektros sąskaitos galėtų būti nubraukta apribojant vadinamąjį „vampyrinį“ energijos suvartojimą, kai namuose būna nuolat įjungti, bet nenaudojami prietaisai. Šiuo atveju, išmanioji sistema gali savarankiškai nustatyti, jog įvairūs prietaisai: televizoriai, kompiuteriai ar kavos aparatai yra paliekami įjungti, bet nenaudojami. Jie bus automatiškai išjungti po tam tikro neaktyvumo laiko, taip mažinant energijos švaistymą.
R. Skurdenio teigimu, tokia sistema vartotojams taip pat gali suteikti išsamius duomenis apie įvairių elektros prietaisų energijos suvartojimą. Tai leidžia analizuoti ir suprasti konkretaus būsto savininkų energijos naudojimo įpročius, bei identifikuoti galimus būdus padaryti jos vartojimą efektyvesnį.
„Sistema leidžia mobiliojoje programėlėje stebėti namo ar buto elektros energijos suvartojimą realiu laiku, tuo pačiu atpažinti esminius energijos naudojimo šaltinius bei atitinkamai koreguoti savo įpročius. Pavyzdžiui, jei sistema parodo, kad tam tikras elektros prietaisas – senas šaldytuvas sunaudoja itin daug energijos, galbūt verta apsvarstyti jo keitimą efektyvesniu modeliu“, – samprotauja R. Skurdenis.
Pasak eksperto, išmanesnių namų sistema, šaltuoju metų laiku gali padėti reguliuoti ir būsto temperatūrą, atsižvelgiant į visų šeimos narių poreikius, nes išmanieji termostatų reguliatoriai leidžia nuotoliniu būdu kontroliuoti namų temperatūrą, pritaikant ją pagal dienos laiką ar namuose esančių žmonių skaičių. Tai reiškia, kad šildymas veikia tik tada, kai tai būtina, o tai ženkliai sumažina energijos suvartojimą.
„Apibendrinant galima pasakyti, jog elektros energijos taupymas naudojant išmaniąsias technologijas yra ne tik aplinkai draugiškas sprendimas, bet ir protingas finansinis pasirinkimas. Todėl šiemet apsisprendus investuoti į šiuolaikines technologijas ir jas teisingai naudojant, galima ženkliai sumažinti energijos suvartojimą ir paskatinti tvarų gyvenimo būdą“, – įsitikinęs jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas.
