Kiekvienas ieško savų sprendimų, kaip namuose sukurti estetišką ir išskirtinę aplinką. Vieni renkasi meno kūrinius – paveikslus, vazas, kiti skoningą ir menišką erdvę kuria originaliomis priemonėmis. Vienas iš tokių būdų – keraminių ar akmens masės plytelių panaudojimas interjere. Jei anksčiau plytelių pasirinkimas buvo gana ribotas, o jas dažniausiai vartotojai rinkdavosi dėl elementarių praktinių priežasčių, šiandien plytelių formų, dizaino ir spalvų įvairovė padeda sukurti patrauklią, estetišką aplinką. Plytelės tinka tiek vidaus, tiek išorės apdailai.
Ką reiktų žinoti renkantis plyteles, pasakoja „Aparici“ prekybos tinklo atstovas Tomas Vareika.
Kokiose patalpose nerekomenduojama kloti plytelių?
Šį klausimą norėčiau panagrinėti dviem aspektais. Pirmasis – estetinis, antrasis – technologinis.
Vyrauja nuomonė, jog plytelės vizualiai yra pakankamai šalta danga, kuri, palyginti su medžiu, kilimu ar kamščiu, nesukuria namuose jaukumo. Iš estetinės pusės plytelėms jokių naudojimo apribojimų nėra: vidaus patalpose jos dažniausiai klojamos vonios kambariuose (dušuose, WC, prie baseinų), virtuvėse zonose, prieškambariuose, garažuose, pagalbinėse patalpose; lauke – balkonuose (terasose), ant laiptų. Plytelės pasirenkamos dėl jų praktiškumo ir/ar atsparumo savybių.
Kodėl lietuviai plytelių nekloja, pavyzdžiui, miegamuosiuose ar svetainėse?
Manau, jog tai susiformavusių kultūrinių tradicijų, mentaliteto įtaka, nes, pavyzdžiui, italai ar ispanai jas kloja ir šiose zonose. Dažnai plytelių šaltumo, nejaukumo problema sprendžiama įrengus grindų šildymo sistemą.
Iš technologinės pusės nerekomenduočiau kloti plytelių ant medinio pagrindo. Nors šiuolaikinių statybinių medžiagų gamintojai teigia išsprendę šią problemą, ji vis dar išlieka aktuali. Taip pat plytelių nerekomenduojama kloti vietose, kuriose egzistuoja specifiniai atsparumo (nusidėvėjimo, šalčiui ir kt.) ir slidumo reikalavimai.
Kuo skiriasi akmens masės plytelės nuo keraminių?
Akmens masės plytelės nuo keraminių skiriasi techninėmis savybėmis (vandens įmirkio, atsparumo). Tiksliau sakant, visos plytelės yra keraminės, kaip nurodo Lietuvos standartas LST EN 14411, ir visos jos grupuojamos pagal gaminimo būdą (juostinio formavimo arba sauso presavimo) bei vandens įmirkio (mažo, vidutinio, didelio) charakteristikas. Pagal susitarimą skiriamos keraminės, akmens masės bei klinkerio plytelės.
Keraminėmis paprastai vadinamos glazūruotos plytelės, skirtos vidui. Akmens masės vadinamos neglazūruotos plytelės (nors yra ir glazūruotų), kurių įgeriamumas yra labai mažas. Jos gali būti naudojamos ir viduje, ir lauke.
Klinkerio plytelės gali būti glazūruotos arba neglazūruotos. Neglazūruotos paprastai klojamos lauke (kad būtų paprastesnė priežiūra, specialistai rekomenduoja jas impregnuoti).
Kokios yra naujausios plytelių raštų, spalvų, faktūrų tendencijos?
Su pačiomis naujausiomis stilistinėmis raštų, spalvų, faktūrų tendencijomis bus galima susipažinti rugsėjo pabaigoje Bolonijoje (Italija) vyksiančioje parodoje CERSAIE. Iki šiol vyrauja jaukios gamtos spalvos ir motyvai – stilizuoti augalai, odos, kaulo ir medienos imitacija. Prabangos įspūdį sustiprina žėrintys metalizuoti paviršiai, įmantri glazūra. Taip pat populiari tapo netradicinė apdaila – metalo rūdžių, betoninių paviršių atvaizdavimas.
Kokie plytelių dydžio pasirinkimo kriterijai?
Pasirinkimo kriterijai tokie įvairūs, kad nedrįsčiau jų įvardinti keliais sakiniais. Dažniausiai užsakovui (dizaineriui, architektui) svarbesni yra plytelių raštas, spalva, faktūra, ir tik po to domimasi, kokios formatų pasirinkimo galimybės.
Žinoma, jei norima iškloti didelius plotus, paprastai pasirenkamos didesnio formato plytelės, ir atvirkščiai.
Į kokius kokybinius parametrus reiktų atkreipti dėmesį vartotojui renkantis plyteles?
Reikalavimai plytelėms priklauso nuo to, kur jas planuojama kloti. Sieninės plytelės neskirstomos pagal atsparumo klases, o svarbiausia keraminių grindinių plytelių charakteristika yra paviršiaus atsparumas nusidėvėjimui. Pagal ES normas grindinės plytelės klasifikuojamos į 5 atsparumo klases. Vonios kambaryje užtenka 2 atsparumo klasės, o virtuvėje, koridoriuje, hole reikalinga 4 atsparumo klasė. Svarbiausia atkreipti dėmesį į judėjimo intensyvumą ir braižančio purvo kiekį.
Akmens masės plytelės – įmirkis (turi būti ≤0,5%, bet siūlyčiau rinktis ne mažesnį kaip 0,5%), taip pat atsparumas giliajam dilimui.
Kaip jau minėjau, yra dar apie 20 parametrų, kurie konkrečiu atveju taip pat gali būti labai svarbūs, pavyzdžiui, kalibracija. Ji gali atitikti standartus, bet netikti klientui, todėl kartais verčiau pasirinkti vadinamas „retifikuotas“ (apipjautas) plyteles, kurių matmenys yra pakankamai tikslūs, bet dėl papildomo apipjovimo jų kaina būna didesnė.
Svarbu pasirinkti kompetentingą ir sąžiningą pardavėją, kuris kiekvienu konkrečiu atveju pasiūlys tinkamiausią variantą ir perspės net apie jokiuose standartuose nenurodytas savybes ar aplinkybes: galimą atspalvių neatitikimą, klojimo specifiką, tiekimo ypatumus.
Pasirinkti būtų tikrai paprasčiau, jei klientas aiškiai suformuluotų savo pageidavimus ir pateiktų kuo išsamesnę informaciją apie patalpas, kuriose plytelės bus klojamos.
Kaip pasirinkti tinkamą plytelių klojimo meistrą?
Jo niekada nesiūlyčiau rinktis atsitiktinai pagal skelbimą. Geriau ieškoti meistro su patikimomis rekomendacijomis. Taip pat labai svarbu užsitikrinti atliktų darbų garantijas.
