Medinės grindys – naturalūs namai

Grindys – vienas svarbiausių būsto elementų. Jei grindys paprastos ir neišvaizdžios – jomis tik vaikštome. Tada net mintis nekyla, kad tai, ką kasdien mindome, sukandę dantis siurbiame, plauname, galėtų  tarnauti ir kaip stilingas namų interjero komponentas, namų jaukumo ir šilumos įvaizdžio kūrėjas. Geriausiai šias funkcijas atlieka medinės grindys, kurios, be jau išvardintų privalumų, namams suteikia ir natūralumo.

Ką pasirinkti?

Medinės grindys būna dviejų tipų: masyvas (parketas arba lentos) ir klijuotos daugiasluoksnės grindys (dvisluoksnės arba trisluoksnės). Kiekviena šių rūšių gali būti pagaminta iš skirtingos medienos, taikant skirtingas apdirbimo technologijas, kas lemia ir skirtingą išvaizdą. Tad medinių grindų pasirinkimo įvairovė išties didelė. Priklausomai nuo grindų tipo ir medienos rūšies šios, atrodytų, lepios ir gležnos grindys tinka kloti ne tik buitinėse, bet ir visuomeninėse patalpose. O kas labiausiai tinka jūsų namams?

Masyvas

Medžio masyvo grindys – vienetinis parketas ir masyvo lentos – tai sveikos, neklijuotos lentos iš medžio masyvo.
Renkantis medžio masyvo grindis, nevertėtų baimintis medienoje pasitaikančių šakelių, išlinkimų ar nelygumų – juk medis yra gyvas organizmas. Be to, šios individualios medžio žymės suteikia grindims išskirtinumo ir originalumo. Po kurio laiko gali atsirasti įtrūkimų – tai toli gražu nereiškia, kad grindys buvo sudėtos nekokybiškai. Paprasčiausiai nereikėtų pamiršti, kad medis „juda“ ir atsirandantys plyšeliai – natūrali to pasekmė. Tad rinkdamiesi grindis, daugiau dėmesio skirkite medienos rūšiai. Atspariausi temperatūrų kaitai ir drėgmei yra ąžuolai, tikai, akmenmedžiai, nes juose daug sakų. Lengviausiai pažeidžiama yra šviesi mediena ir vaismedžiai. Na, o atsparumas mechaniniam poveikiui priklauso nuo lentos storio.

Tikas – jis būna gelsvai rudų atspalvių su tamsiais intarpais. Tai labai išraiškinga tekstūra. Ši mediena lengvai apdirbama, atspari apkrovoms, išoriniam poveikiui, turi didelį kiekį aliejinių dažų, todėl beveik nepūva.
Akmenmedis – jis būna nuo šviesiai rudos iki auksinės rudos spalvos. Tai ypač tvirta, tanki, ilgaamžė mediena.
Vienetinio masyvo parketo privalumai ir trūkumai
Pliusai:
•galima kloti mozaika;
•prabangi išvaizda, visuomet madingas.
Minusai:
•vasarą plečiasi, šildymo sezono metu traukiasi;
•negalima kloti ant šildomų grindų;
•didelės laiko sąnaudos lakuojant;
•negalima pasakyti, koks parketo darbinio paviršiaus storis liks po šlifavimo (pagrindinis šlifavimas tik suklojus ir antrasis šlifavimas, atliekamas uždėjus pirmąjį grunto sluoksnį);
•sunku tolygiai padengti laku;
•po grindų klojimo darbų reikia atlikti patalpos kosmetinį remontą.

Vienetinio masyvo parketo kaina vidutiniškai svyruoja nuo 33 iki 110 Lt/m², priklausomai nuo to, koks yra medis, ar daug jame defektų ir pan. Prabangesnės grindys gali kainuoti ir kelis šimtus litų.
Masyvo lentų privalumai ir trūkumai
Pliusai:
•mediena yra puikus šilumos izoliatorius;
•lengva, patvari ir lanksti;
•dėl savo tankumo gali išlaikyti metalinius tvirtinimus;
•mediena sugeria bei išskiria garus ir taip reguliuoja aplinkos drėgmę bei sudaro žmogui geras sąlygas.
Minusai:
•būdinga hidroskopija – brinkimas. Ji lemia deformacijų atsiradimą, puvimą. Sausose patalpose mediena džiūva, traukiasi, o tuomet ji gali lengvai užsidegti. Norint apsaugoti lentas nuo perdžiūvimo, reikia pasirūpinti oro drėkintuvu.

Masyvo lentų kaina vidutiniškai svyruoja nuo 65 iki 145 Lt/m², priklausomai nuo medžio rūšies, jo kokybės ir pan.

Daugiasluoksnės medinės grindys

Trisluoksnės parketlentės, arba „plaukiojanti” danga

Nuo tradicinio lietuviško parketo jos skiriasi tuo, kad dažniausiai tai yra didelių matmenų plokštės, pagamintos iš kelių medienos sluoksnių, suklijuotų statmenai vienas kito atžvilgiu: 14–22 cm pločio, 210–240 cm ilgio, 13–19 mm storio. Tokios parketlentės, sujungtos tarpusavyje ir nepriklijuotos prie pagrindo, vadinamos „plaukiojančia” danga. Parketlentės padengtos 6 chemiškai nekenksmingo lako sluoksniais, todėl yra atsparios išorės poveikiui – ant grindų galima vaikščioti avint batus ir nesibaiminti, kad jos susibraižys, tarp lentų atsiras tarpai ar pan. „Plaukiojanti” danga gali būti tiesiama viešose vietose, pavyzdžiui, biuruose. Savo kokybe, eksploatacinėmis savybėmis ji nė kiek nenusileidžia tradiciniam masyvo parketui.

Trisluoksnių parketlenčių sandara:

1.Ultravioletiniais spinduliais kietintas lakas arba alyva.
2.Viršutinis sluoksnis – dėvimas kietmedžio sluoksnis (3–6 mm storio).
3.Vidurinis sluoksnis – skersai viršutiniam ir apatiniam sluoksniui klijuota mediena (pušies tašeliai).
4.Apatinis sluoksnis – spygliuočio lukštas.

Dvisluoksnis parketas

Tai puikus sprendimas, kuomet parketą norima kloti raštais. Parketlentės yra gana nedidelių matmenų: 7–12 cm pločio, 50–100 cm ilgio ir 10–12 mm storio. Dviejų sluoksnių parketlentės paprastai klijuojamos prie pagrindo. Dvisluoksnis parketas yra geras šilumos izoliatorius – kuo storesnė lenta, tuo geriau sulaikoma šiluma. Tad jis yra geriausias pasirinkimas dedant medines parketlentes ant šildomo pagrindo. Savo eksploatacinėmis savybėmis dvisluoksnis parketas nė kiek nesiskiria nuo trisluoksnių parketlenčių – dėl gamybos būdo ypatybių jis itin atsparus išorės poveikiui, tad tinkamas tiek individualiam, tiek viešajam naudojimui.

Dvisluoksnio parketo sandara:1. UV kietintas lakas arba alyva.
2. Viršutinis dėvimas kietmedžio sluoksnis (3–6 mm storio).
3. Apatinis spygliuočio medienos sluoksnis, klijuotas skersai viršutiniam sluoksniui.

Daugiasluoksnių parketlenčių skirtumai

Dvisluoksnis parketas

Trisluoksnės parketlentės

Kaip ir tradicinis lietuviškas parketas, tvirtinamos prie pagrindo – prikalamos  vinimis arba priklijuojamos. Dėl griežtų reikalavimų pagrindo paruošimui bei parketlenčių pritvirtinimui išvengiama problemų, susijusių su akustika. Dėl nedidelių matmenų galima kloti pagal tam tikrą piešinį – kvadratais, eglute ir pan. Didesnė tikimybė, kad atsiras tarpai tarp parketlenčių, nes daroma daug „rankinių” sujungimų. Geriausias pasirinkimas šildomoms grindims, mat dėl savo storio puikiai  izoliuoja šilumą.

Dažniausiai jos netvirtinamos prie pagrindo, tarpusavyje jungiamos klijais   arba „Clic-Conect” sistema (tuomet prireikus parketlentes galima išardyti ir pernešti į kitą vietą). Jei nepanaudojami kokybiški paklotai, dažnai kyla problemų dėl girgždėjimo, kaukšėjimo. Paklojus parketlentes, gaunama chaotiška tekstūra. Trisluoksnėse parketlentėse „gamyklinių sujungimų” yra 80 proc. daugiau nei dvisluoksniame parkete, tad ir vietų plyšiams atsirasti kur kas mažiau.

Dvisluoksnio ir trisluoksnio parketo privalumai

•Dvisluoksnės ir trisluoksnės konstrukcijos 8–10 kartų stabilesnės ir patvaresnės esant dažnai kintančiai oro drėgmei.
•Aukšta gamybos kokybė – gamyklinis šlifavimas ir lakavimas.
•Greitas paklojimas. Produktas yra visiškai baigtas, jį belieka pakloti. Apie 30 m² parketlenčių meistrai sukloja per 1 darbo dieną.
•Daugiasluoksnių medinių grindų gamybai sunaudojama daug mažiau tauriosios medienos, o tai susiję su ekologija ir ekonomika.

Ar medis tinka šildomoms grindims?

Tai galima išsiaiškinti atsižvelgiant į klijų ir šildymo sistemos specifikaciją. Pavyzdžiui, tokioms grindims nerekomenduojamas bukas ir klevas. Be to, dengiant medžiu šildomas grindis, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, šiluma po parketu turi būti paskirstyta tolygiai, negalima kloti šilumos nepraleidžiančių kilimų, klijų sudėtyje negali būti vandens.
Bukas – švelnios šios medienos spalvos (aukso atspalviai) namams suteikia šilumos ir jaukumo. Bukas yra gerai pjaunamas ir šlifuojamas. Pati mediena labai tvirta, tačiau jautriai reaguoja į drėgmę.
Klevas – ši mediena beveik balta, tačiau nuo saulės patamsėja. Ji ypač patvari, atspari dėvėjimuisi, praktiška.

Grindų apdaila

Norint, kad grindys būtų išbaigtos, neužtenka jas pakloti. Ne mažiau svarbi yra ir grindų apdaila. Tarkime, jei parenkamas kontrastingas grindų spalvai apvadas, grindjuostės aprėmina paviršių ir pagyvina interjerą.
Grindjuosčių būna įvairių rūšių. Populiariausios yra iš medžio masyvo, kuris beveik visada daromas iš tokios pat medienos, kaip ir grindys. Taip pat naudojami plokšti mediniai grindų apvadai. Pastarųjų privalumas yra tas, kad jie yra nedidelio storio, todėl baldus galima statyti prie pat sienos. Tačiau yra ir trūkumų – tokios grindjuostės neturi tuštumų elektros laidams nutiesti.
Grindjuostės gaminamos ir iš lapuočių, dengtų įvairių medienos rūšių lukštu. Taip labai praplečiama apvadų spalvinė gama.
Naudojami ir medienos imitacijos apvadai. Jie yra lankstūs, todėl gali būti pritaikyti prie mažų sienos išlinkimų. Paprastai juose yra ir ertmės laidams nutiesti.
Norėdami aprėminti kolonas ar išgauti kitą sudėtingą formą, galite rinktis lanksčias grindjuostes. Tokie apvadai gali būti ir mediniai, pagaminti iš ąžuolo, uosio, buko ar klevo. Mediena specialiai apdirbama pakeičiant jos molekulinę struktūrą.
Dabar apvadai dažniausiai tvirtinami ne prie grindų, o prie sienos įvairiomis priemonėmis: varžtais, klijais, specialiais vinimis be galvučių. Taip pat gaminami įvairūs plastikiniai jungimo elementai vidiniams ir išoriniams kampams, nes labai sunku tiksliai nupjauti kampą, kad detalės gražiai susijungtų.
Kitaip nei klojant tradicinį parketą, „plaukiojančių“ parketlenčių grindjuostės tvirtinamos prie sienos. Galimi keli tvirtinimo būdai. Pirmasis, pats moderniausias, kai į sieną įsukamos kabės, ant kurių užkabinamos pačios grindjuostės. Antrasis, naudojamas dažniausiai, – grindjuostės prie sienos prisukamos medvaržčiais. Trečiasis, pats pigiausias, yra tvirtinimas „skystais vinimis“ (specialiais klijais). Deja, šiuo būdu pritvirtintos grindjuostės sugadina sienos apdailą.

Grindjuosčių kainos vidutiniškai svyruoja nuo 4 Lt/m² iki 17 Lt/m², priklausomai nuo to, iš ko yra pagamintos (medienos, plastmasės, medienos imitacijos ir pan.), nuo jų ilgio, storio, aukščio.
Egzotiniai medžiai nulakuoti keičia atspalvį, todėl rinkdamiesi grindjuostes paprašykite lakuotų pavyzdžių, kad galėtumėte jas palyginti su grindimis. Jei norimo pavyzdžio nerandate, medieną reikia perbraukti sudrėkintu skudurėliu ir spalva pasidarys panaši į lakuotų grindjuosčių.

Pagrindiniai medinių grindų apsaugos būdai

Apsaugoti medinėms grindims yra taikomi įvairūs būdai: lakavimas, aliejavimas, vaškavimas, šarmavimas ir kiti. Nuo jų priklauso grindų ilgaamžiškumas.
Populiariausia priemonė Lietuvoje yra lakas. Lakavimas tinka visoms grindims. Ši priemonė tik paryškina medžio faktūrą (jis yra be pigmento). Tai ne tik gruntas, bet ir izoliacinė medžiaga. Nulakavus medines grindis, 8–14 dienų nerekomenduojama ant jų tiesti kilimų ir valyti drėgnu skuduru.
Dengimas alyva naudojamas kietesnės medienos grindims. Alyva įsigeria į medieną nesudarydama plėvelės, tačiau taip padidina medienos atsparumą aplinkos poveikiui. Atnaujinti alyvuotas grindis reikia reguliariai (maždaug kartą per metus).
Vaškuojamas taip pat bet kokių medinių grindų paviršius, netgi laiptai.
Minkštoms grindims apsaugoti naudojamas šarmavimas.

Medinių grindų priežiūra

Net pačios kokybiškiausios medinės grindys, jei jomis nesirūpinsite, ilgai netarnaus. Todėl medines grindis būtina tinkamai prižiūrėti. Pavyzdžiui, valydami grindis jūs ne tik pašalinsite visas dulkes ir kitas šiukšles, bet ir išvalysite detalių tarpuose susikaupusias bakterijas.
Tokias grindis reikia valyti tik gerai išgręžtu skuduru ir jokiu būdu nepalikti jų šlapių. Nuo per didelio vandens pertekliaus gali pradėti juoduoti sujungimo siūlės. Valymui galima naudoti tik specialias priežiūros priemonės. Be to, yra daug priemonių, kurios apsaugo lako sluoksnį nuo trinties, neleidžia prilipti purvui, saugo nuo įbrėžimų, padengia apsaugine plėvele, saugančia laką, ir pasodrina grindų spalvą, atkuria blizgesį.
Svarbu laikytis ir paprastų kasdieninių taisyklių: prie lauko durų padėti kilimėlius kojoms nusivalyti, kad smėlis ir žvyras, įneštas vidun, nesubraižytų paviršiaus. Taip pat baldų kojeles vertėtų apkalti veltiniu, kad stumdant juos, neliktų žymių ant grindų.

Tai svarbu!
Parketo rūšys pagal spalvą:
šviesusis parketas – klevas, skroblas, uosis, ąžuolas;
geltonasis parketas – kaštonas, tikas, kambama, alyvmedis;
rausvasis parketas – kriaušė, vyšnia, bukas, alksnis;
raudonasis parketas – medžiai, paplitę šilto klimato zonoje;
rudasis parketas – riešutmedis;
tamsusis parketas – ebeno medis, moreninis ąžuolas.
Kur koks parketas tinka?
Natūralios gamtos spalvos suteikia patalpai šilumos, jaukumo ir šviesos.
Jei kambarys šiaurinėje pusėje arba menkai apšviestas natūralia šviesa, turėtų vyrauti šviesios spalvos. Patariame rinktis uosio, klevo arba baltojo uosio parketą.
Šviesiose patalpose galima laisviau fantazuoti, nes čia tinka ir tamsūs atspalviai. Patariama drąsiai rinktis ąžuolo, tamsaus uosio, įvežtinio raudonmedžio ir kitokių medienos rūšių parketą.