Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis – kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti. Todėl svajojantiems apie savo nuosavą būstą sąlygos jį įsigyti, ekspertų teigimu, ateityje vėl numatomos palankios. Tačiau neretai naujakuriai, suplanavę įkurtuves naujos statybos namuose, vis dar susiduria su begale klausimų – kaip planuoti erdves, į kurias pasaulio puses atsuktus langus rinktis, kokie yra pirmojo ar viršutinių aukštų trūkumai bei privalumai? Šias ir kitas dilemas gali išspręsti tinkamai išanalizuotas būsto planas. Jį teisingai perskaityti pagelbės 5 pagrindiniai ekspertės patarimai.
Pirmiausia – poreikiai
Naujo būsto planavimas visuomet prasideda nuo savo poreikių įvertinimo. Apie tai kalbanti tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ architektė Danguolė Akuockienė sako – kiekvienas naujakurys turi laisvę rinktis, kas namuose jam yra svarbiausia.
„Virtuvė sujungta su svetaine ar nuo jos atskirta, būstas pirmame aukšte ar viršutiniame, namo langai atsukti į pietus ar šiaurę. Tai – tik dalis klausimų, apie kuriuos reiktų pagalvoti renkantis naują būstą. Statybų rinkoje šiandien siūloma pačių įvairiausių variantų skirtingiems naujakurių poreikiams, todėl būsto planavimo sprendimų yra išties gausu. Derėtų įsivertinti, ko norima. Kokie gyventojų poreikiai, kaip jie kis ateityje, koks šeimos dydis, hobiai, pajamos, netgi būsimų namų vieta. Visa tai ir nulemia, kaip atrodys svajonių būstas“, – sako D. Akuockienė.
Dalinė apdaila: ką žinoti?
Suplanavus poreikius, anot D. Akuockienės, reiktų pradėti analizuoti būsto planą, kuriame išdėstyta privaloma patalpų struktūra. Tačiau šis dokumentas, pasak jos, svarbus projektuotojui, o NT pirkėjas, tuo metu, tikisi, kad namai atrodys įprastai: su virtuve, vienu ar keliais gyvenamaisiais kambariais, vonia, tualetu, koridoriumi, sandėliuku, drabužių ir batų spintomis.
„Naujakuriai dažnai būstą renkasi su daline apdaila. Tai reiškia, jog techniniame projekte nurodoma, kad daugiabučiame gyvenamajame name turi būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų į patalpas durys. Tačiau pačiame bute patalpos yra tik parengtos baigiamajam apdailos procesui: dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui. Taip pat čia įrengti pagrindai grindų dangoms, funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, yra bent po vieną unitazą ir praustuvę ar plautuvę, o kiti vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų. Kartu užbaigta bendrojo naudojimo patalpų, kitų objektų apdaila, – pasakoja D. Akuockienė.
Šiuos įsipareigojimus prisiima NT statytojas. Savo ruožtu pačiam gyventojui pašnekovė pataria pasinaudoti techninio prižiūrėtojo paslauga, surašyti defektų, jei jų yra, aktą, pastarąjį pateikti vystytojui ar statytojui prieš priimant būstą su daline apdaila. „Tik taip galima išvengti statybinio broko. Tačiau, pavyzdžiui, šildymo sistemos, elektros instaliacija yra pirkimo sutarties objektas. Pirkėjas pats turi išsiaiškinti, kokius atliktus darbus jis įsigyja“, – priduria ekspertė.
Kuo šviesiau, tuo geriau
Pasaulio pusės taip pat yra svarbus naujo būsto pasirinkimo kriterijus. D. Akuockienės teigimu, projektuotojai, ruošdami viešą patalpų plano informaciją, joje įterpia brėžinį. Pastarajame pažymima pasaulio šalių rodyklė, kuri gali būti apgaulinga nepatyrusiam NT pirkėjui.
Todėl D. Akuockienė tikina – būtina pamatyti buto vietą sklypo plano schemoje, tinkamai įvertinti namo vietą pagal pasaulio šalis. Mat šviesos srautas – labai reikšmingas. Jis lemia buto sienų spalvų pasirinkimą, interjero dizainą, darbo ir poilsių erdvių įrengimą, taip pat – tiesioginį saulės šviesos kiekį – insoliaciją.
„Šiuo metu privalomas jos laikas yra sumažintas ir tapo pusvalandžiu mažesnis nei buvo iki šiol. Kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose bendras insoliacijos laikas lygiadieniais, kovo 22-ąją ir rugsėjo 22-ąją, yra ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose – ne trumpesnis kaip 1,5 valandos. Visgi insoliacija yra vienas iš netiesioginių miesto statinių planavimo rodiklių, padedantis suformuoti sveiką, kokybišką, tvarią gyvenamąją aplinką, mikroklimatą. Todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį“, – teigia D. Akuockienė.
Didelėje erdvėje – daugybė privalumų
Paklausta, kaip įvertinti, ar būsto kvadratūra yra tinkama gyvenimui, ekspertė pažymi – pasirinkimą dažniau lemia finansiniai aspektai. Todėl rinkoje populiaresni mažesni butai, tačiau naudingasis plotas žmogui turi siekti 14 kv. m. Pasak D. Akuockienės, jei to žmogui pakanka, tuomet verta rinktis kompaktiškesnį variantą, bet norint namuose ir dirbti, ir kokybiškai ilsėtis, derėtų pasidairyti erdvesnio būsto.
„Kitas svarbus aspektas – pačios erdvės planavimas. Pavyzdžiui, vonia. Didesnei šeimai reiktų tualeto patalpą nuo jos atskirti. Taip pat įsirengti ir vonią, ir dušą. Taip bus patogiau ir praktiškiau, ypač, kai į darbą ar mokyklą visi ruošiasi vienu metu. Jei naujakuriai gali rinktis tokį variantą, vadinasi, turi finansinių galimybių pasidairyti didesnio būsto. Tokiu atveju, labai praverčia pilnos buto apdailos pasirinkimas. Tuomet pasiūlomi funkcionalūs ir patogūs baldų sprendimai, naujausios apšvietimo technologijos, naujoves sekančių profesionalių architektų bei dizainerių paslaugos“, – kalba D. Akuockienė.
Gyventi aukštai ar žemai?
Neretai naujakuriai sprendžia ir dar vieną dilemą – rinktis būstą pirmame ar viršutiniuose namo aukštuose. Jiems D. Akuockienė pataria įvertinti kiekvieno pasirinkimo trūkumus bei privalumus.
Anot architektės, pirmame pastato aukšte yra daugiau triukšmo, labiau jaučiamas miesto šurmulys, tačiau čia įsikūrus namus pasiekti galima greičiau ir lengviau. Tuo metu gyvenant aukščiau, pasak jos, yra tyliau, užterštumas – mažesnis, atsiveria įspūdingos miestų panoramos.
„To siekia visi NT vystytojai. Todėl ir būstas viršutiniuose aukštuose yra brangesnis. Be to, stogai šiandien dengiami kokybiškai. Dėl to pasikeitė ir požiūris į gyvenimą pačiame viršutiniame namo aukšte. Gyventojams kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, ar šalia buto esantis liftas nesukels nepatogumų. Tokie būstai privalo turėti norminę garso bei šilumos izoliaciją, taigi verta atidžiai išnagrinėti visą pastato planą. O jei kyla neaiškumų, derėtų kreiptis į projektuotoją ir vystytoją. Jie privalo pateikti visus atsakymus. Kartu užtikrinti, kad komercinės paskirties patalpos, esančios daugiabutyje, atitiktų visus reikalavimus ir nesukeltų rūpesčių dėl triukšmo, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ar didelio žmonių srauto“, – pažymi D. Akuockienė.
