Vanduo, cementas ir smulkus užpildas – tai svarbiausi betoną sudarantys komponentai. Betono savybės kinta priklausomai nuo jų charakteristikų ir sudėties. Vienas iš svarbių parametrų, lemiančių betoninių grindų patvarumą, yra betono masės slankumas. Jis nustatomas pagal vandens ir cemento santykį ir specialių priedų buvimą: kuo mažesnis vandens ir cemento santykis, tuo kokybiškesnis betonas.
Prieš įrengiant objekte betonines grindis, būtina nustatyti pagrindo būklę. Jei grindys daromos pirmiausiai, reikalingi geodeziniai šios teritorijos duomenys, kuriais remiantis būtų galima planuoti darbus. Jei yra senas betoninis pagrindas, pirmiausiai reikia susipažinti su jo įrengimo technine dokumentacija, o tokios nesant, atlikti tyrimą. Tai leis tiksliai susiplanuoti tolesnius darbus. Labai svarbu, ar yra pagrindo hidroizoliacija.
- Paruošiamieji darbai. Jei yra senas pagrindas, tai būtina pašalinti netvirtas jo dalis, nuplauti nuo grindų purvą, dulkes ir riebias dėmes.
- Hidroizoliacija. Jei tarp esančio pagrindo ir naujų grindų bus tiesiama polimerinė plėvelė, ji ne tik sulaikys drėgmę, bet ir sumažins sėdimo plyšių atsiradimo betone tikimybę. Plėvelė užtikrina betono plokštės slydimą tarp sėdimo siūlių. Jei plėvelės nebus, tarp šių siūlių gali atsirasti plyšių.
- Armavimas. Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis – perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone.
- Betono papildai. Įtrūkimų atsiradimui šviežiame betone kelią užkerta polimerinio pluošto ar metalinio pluošto naudojimas. Betono gamykloje kartu su pluoštu įdedami ir betono sėdimą mažinantys papildai – plastifikatoriai. Likusi plastifikatorių dalis suberiama aikštelėje, nes jų veikimo laikas – 30-50 minučių. Plastifikatoriai parenkami priklausomai nuo techninių poreikių ir temperatūros.
- Kompensacinės siūlės. Rengiant betonines grindis reikia nepamiršti sėdimo siūlių. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad jis galėtų sėsti ir neatsirastų vidinių įtempimų sukeliamų įtrūkimų. Siūlių gylis svyruoja nuo 30 mm iki ½ betono storio, priklausomai nuo paties storio ir įrengimo technologijos.
- Betonavimo procesas: ant jau paruošto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote su gulsčiuku. Vėliau paviršius yra užtrinamas elektrine glaistykle ir aplink plotą apytiksliai 36 m² yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtu slankioti, nes džiūdamas jis šiek tiek juda. Galima ir išvengti siūlių, naudojant naujas technologijas, kurios stabdo betono judėjimą. Betonuojant ant netvirto pagrindo (pvz., polistireninio putplasčio, mineralinės vatos), reikia į betonuojamą sluoksnį įdėti metalinės armatūros tinklą ir skiedinį pilti ne mažiau kaip 5 cm storio sluoksniu. Esant šiltoms darbo sąlygoms ir skersvėjams, betonas stingsta daug greičiau nei reikėtų, tad rekomenduojama naudoti priedą, kuris sulėtina džiuvimo procesą .
