Iškritus pirmajam sniegui, teritorijose aplink namus ir soduose įsibėgėjo pasiruošimas žiemai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šaltajam sezonui itin svarbu tinkamai paruošti sodo priežiūros įrangą bei lauko baldus.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, kiekvienais metais žiema ateina vis vėliau, todėl vejapjovės ir kita sodo priežiūros įranga naudojama ilgesnį laiką. „Atlikti vejapjovės techninės priežiūros darbus ir padėti įrenginius iki kito pavasario vėliausiai reikia tada, kai laukiama pirmojo sniego. Žolė paprastai nustoja augti kartojantis šalnoms“, – kalba V. Katilienė.
Bendrovės „Husqvarna” vejos technikos ekspertas Simas Bairašauskas sako, kad vejos robotą tinkamai prižiūrėti svarbu ne tik vasarą, kai šis naudojamas, tačiau ir šaltuoju sezonu. „Rudens mėnesiais žolė būna drėgnesnė, todėl nupjauta ji lengviau prilimpa prie roboto vejapjovės apačios, o tai – nereikalingas svoris, kurį tenka vežioti robotui“, – pabrėžia S. Bairašauskas.
Techninės priežiūros darbai – sezono pabaigoje
Jo teigimu, vasarą naudotą įrangą rudens pabaigoje reikėtų nuvežti techninės priežiūros specialistams arba, turint įgūdžių, šiuos darbus atlikti patiems. „Akumuliatorinius gaminius prieš žiemą būtina įkrauti tam, kad per žiemą nebūtų pažeistas akumuliatorius, bei sandėliuoti šiltai. Įrankius su dvitakčiu benzininiu varikliu – žoliapjoves, krūmapjoves, gyvatvorių žirkles, lapų pūstuvus – išvalyti, sutepti ir palikti tuščiais bakais arba užpilti stabilizuotu kuru. Tuomet, atėjus laikui juos naudoti, pavyks lengvai užvesti. Švarų ir prižiūrėtą įrenginį taip pat kur kas maloniau laikyti. Pavyzdžiui, po vejos roboto korpusu besikaupianti žolė žiemą pradeda rūgti ir po kurio laiko garaže gali atsirasti gana nemalonus kvapas“, – pasakoja S. Bairašauskas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad įrangos su keturtakčiu benzininiu varikliu – vejapjovių, sodo traktorių – techninės priežiūros darbus galima atidėti iki pavasario, tačiau tokiu atveju darbo įrankį rudenį reikėtų išvalyti savarankiškai. „Jei minėta įranga laikoma šaltoje patalpoje, verta atjungti užvedimo akumuliatorių ir padėti laikyti jį pliusinėje temperatūroje. Nebūtina įrangos vynioti į burbulinę plėvelę ar saugoti nuo šalčio kitais būdais – pakanka, jei technika laikoma švarioje ir sausoje vietoje. Tačiau roges visada geriau ruošti vasarą, todėl kreipdamiesi į įgaliotą servisą iškart po sezono išvengsite pavasarinių eilių“, – sako jis.
Laikymo sąlygos – itin svarbios
Pasak S. Bairašausko, artėjant šaltoms naktims, svarbu žinoti, kur ir kaip laikyti šalčiui jautrius prietaisus – vejos robotą, aukšto slėgio plovimo įrangą, akumuliatorinius darbo įrankius. „Pastarųjų akumuliatorius būtų galima laikyti ten, kur temperatūra nenukrinta žemiau nulio. Esant neigiamai temperatūrai, akumuliatoriai gali išsikrauti, o jei įtampa akumuliatoriaus elementuose nukrinta žemiau kritinės ribos, užsiblokuoja elektronika ir tokio akumuliatoriaus nebebus galima naudoti. Visų akumuliatorinių gaminių akumuliatorius rekomenduojama įkrauti kas 3-4 mėnesius“, – pabrėžia ekspertas.
Ta pati rekomendacija, pasak S. Bairašausko, galioja ir vejos robotui – ir pats įrenginys, ir jo įkrovimo stotelė turėtų būti laikomi teigiamoje temperatūroje. „Instrukcijoje nurodyta, kad įkrovimo stotelę galima palikti ir lauke, tačiau tuomet turi likti įjungtas ir maitinimo blokas, kitaip stotelės mikroschemų plokštė žiemos metu gali būti pažeista“, – tvirtina jis.
S. Bairašauskas atkreipia dėmesį, kad slėginio plovimo įrangą laikyti šiltoje patalpoje nėra būtina, tačiau svarbu patikrinti, ar įrangos viduje neliko vandens. „Baigus darbą reikia išjungti vandens tiekimo sistemą ir kuriam laikui įjungti plovimo įrenginį, kad siurblio sistema ištuštėtų. Taip pat vertėtų nuo žarnos atjungti slėgio pistoletą“, – pataria ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad sodo įrangos negalima palikti lauke, nes minusinėje temperatūroje gali sustingti ir suskilti elektroninių įrenginių dalys. Ir, kaip nerekomenduojama iš karto įjungti iš šalto automobilio į patalpą įnešto nešiojamojo kompiuterio, lygiai taip pat į temperatūrą reikėtų atsižvelgti ir tvarkant sodo įrangą. Informaciją apie optimalią saugią įrangos temperatūrą galima rasti įrangos naudojimo instrukcijoje arba iš įrangos gamintojų.
Lauko baldai žiemoja patalpoje
Be sodo įrangos, V. Katilienė rekomenduoja į vidų sunešti ir sodo baldus, kuriuos audra galėtų pakelti į orą. „Nors audros pasitaiko gana retai, tačiau joms vis tiek verta pasiruošti. Rudenį audros sukelia įvairių draudžiamųjų įvykių. Pavyzdžiui, vėjo nusviesti sodo baldai Lietuvoje šaltuoju sezonu neretai apgadina namų turtą, statinių langus ar transporto priemones“, – pasakoja V. Katilienė.
Draudimo atstovė rekomenduoja lauko baldus laikyti garaže ar kitoje sandėliavimo patalpoje, nes dėl per didelės drėgmės, atsirandančios nuo lietaus, ledo ir sniego, lauko baldai gali deformuotis, imti pūti bei rūdyti. V. Katilienė pabrėžia, kad plastikiniai gaminiai minusinėje temperatūroje tampa trapūs ir gali lengvai suskilti.
„Nereikėtų pamiršti ir lauko baldų tekstilės. Ją patartina iš anksto išvalyti, kad pavasarį būtų malonu baldus vėl išnešti į lauką. Norint sutaupyti vietos, baldus verta sukrauti vieną ant kito, uždengti plėvele ar brezentu, o prireikus – pritvirtinti dirželiais. Kadangi skirtingoms medžiagoms reikia skirtingų priežiūros ir laikymo sąlygų, su baldų specifika verta susipažinti iš anksto“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
