Normalių ir saugių darbo sąlygų sudarymas apdailos cechuose labai reikšmingas, nes apdailos medžiagos pasižymi kenksmingomis savybėmis ir gali sukelti sprogimą ar gaisrą. Apdailos cechai projektuojami pagal pramonės įmonių projektavimo sanitarines ir antigaisrines normas normas CH 245-71, kurios reglamentuoja kenksmingų medžiagu koncentraciją gamybinėse patalpose.
Kenksmingiausi apdailos medžiagų komponentai yra tirpikliai, švino junginiai, įeinantys į glaistų, gruntų, emalių sudėtį. Apdailos medžiagos yra nuodingos išpurkštos ir dulkių pavidale, kurios gaunamos šlifuojant sausą apdailos dangą. Kenksmingas apdailos medžiagų veikimas pasireiškia įkvėpus apdailos medžiagų garus arba patekus jiems ant odos.
Iš tirpiklių nuodingiausi yra aromatiniai angliavandeniai – toluolas, benzolas, ksilolas, stirolas. Šie tirpikliai sukelia kraujo sudėties pakitimus, pažeidžia centrinę nervų sistemą. Metilo, butilo spiritai – nuodai, pažeidžiantys regėjimą. Etilo, butilo acetatai pažeidžia regėjimą, kvėpavimo takus, sukelia odos susirgimus. Acetonas, terpentinas, etilo spintas veikia nervų sistemą. Mažiau nuodingi tirpikliai yra: vaitspiritas, benzinas, žibalas. Jie sukelia odos susirgimus (egzemas, dermatitus), pažeidžia kvėpavimo takus.
Tirpiklių garų kenksmingas veikimas pasireiškia tada, kai jų garų koncentracija viršija leistinas normas. Koncentracija nustatoma pagal didžiausią leistiną kenksmingai veikiančią garų dozę, esančią lm3 oro. Apdailos cechuose turi būti vietinė ir bendroji ventiliacija. Ištraukiamoji ventiliacija turi būti montuojama visose kenksmingas medžiagas išskiriančiose darbo vietose (purškimo kabinose,virš lako užliejimo galvučių, džiovyklų viduje). Be to ventiliaciniai įrenginiai blokuojami su įrengimais taip, kad išjungus ventiliacinę sistemą, išjungiami ir įrengimai.
Šviežias oras turi būti tiekiamas visoje apdailos cecho teritorijoje ir darbo vietose. Įrengimai, kuriuos naudojant išsiskiria kenksmingos medžiagos,
Pritekamosios – ištraukiamosios ventiliacijos įrenginiai montuojami atskirose izoliuotose vietose (patalpose), skirtose aptarnauti apdailos cechus. Jų negalima montuoti rūsiuose.
Apdailos cechų dirbantieji turi būti aprūpinti spec. drabužiais ir spec. avalyne, o taip pat ir individualiomis apsaugos priemonėmis. Kvėpavimo takų apsaugai naudojamos dujokaukės, respiratoriai, odos apsaugai – guminės pirštinės, tepalai, pastos. Rankų odos apsaugai naudojamas tepalas UP-1. Norint išvengti ranką odos susirgimų būtina:
a) pradedant darbą rankas ištepti vazelinu, po to sausai nuvalyti;
b) naudoti spec. apsaugines pastas UP-1, XUOT-6, kurias, baigus darbą, galima nuplauti vandeniu;
c) vengti plauti rankas skiediniais ir skiedikliais;
d) nusiplovus rankas būtina jas gerai nusausinti, ypač tarpupirščius;
e) atliekant operacijas, barių metu. labai susitepa rankos (spalvinant, gruntuojant), naudoti gumines pirštines.
Be minėtų priemonių, siekiant išvengti apdailos medžiagų kenksmingo poveikio žmogaus organizmui, galima sumažinti kenksmingą poveikį teisingai organizuojant apdailos technologinį procesą. Mechanizuojant apdailos procesą galima kenksmingo, nes dirbantieji gali būti mažiausios tirpiklių garų koncentracijos zonoje.
Didelę įtaką turi ir mechanizacijos būdo parinkimas. Geriausias sanitarines sąlygas galima sudaryti naudojant apdailą elektrostatiniame lauke. Svarbu teisingai parinkti apdailos dangų džiovinimo būdą. Atmosferiniu būdu galima džiovinti tik izoliuotoje patalpoje, turinčioje aktyvią ventiliaciją. Tikslingiausia naudoti džiovinimo kameras su pritekamąja – ištraukiamąja ventiliacija.
Apdailoje naudojamos medžiagos turi lakių tirpiklių, kurie, esant atitinkamoms jų koncentracijoms su oru sudaro sprogstamus mišinius. Sprogimas gali įvykti atsiradus kibirkščiai, liepsnai, ar kontaktuojant su įkaitusiu kūnu Pavojingų sprogimui medžiagų kiekis ore nustatomas tirpiklių garų kiekiu gramais, esančiu 1m3 oro.
Kai kurios apdailos medžiagos, kurios savo sudėtyje tari džiūstančių aliejų, gali užsidegti savaime, jeigu aliejai turi didelį kontaktinį paviršių su oru ir šiluma, atsirandančia jiems oksiduojantis, taip pat savaime gali užsidegti tokiomis medžiagomis įmirkyti tamponai. Sprogimą gali sukelti ir apdailos dangų dulkės.
Pagal pavojingumą gaisrui ir sprogimui gamyba skirstoma į 6 kategorijas. Apdailos barai priklauso A kategorijai, taurinimo barai – B kategorijai.
Įrengimai, naudojami baldų detalių apdailai, turi atitiktį standartų reikalavimus. Elektros varikliai, matavimo aparatūra, šviestuvai turi būti apsaugoti. Cecho patalpose negalimą montuoti kirtiklių, paleidimo įrenginių, išjungiklių, neapsaugotų elektros variklių.
Įrengimų įjungimo įrengimai, šildymo prietaisai turi būti apsaugoti nuo apdailos medžiagų patekimo ant jų. Metalines konstrukcijas, aparatūrą ir vamzdynus būtina įžeminti. Apdailos medžiagų šildymui ir kt. šildymo tikslams galima naudoti tik žemo slėgio garus arba karštą vandenį. Naudojant poliesterinius lakus ir emalius, būtina laikytis papildomų reikalavimų:
1; Poliesterinius ir nitroceliuliozinius lakus galima padengti tik tam skirtose kabinose. Pereinant nuo poiiesterinių lakų naudojimo prie nitroceliuliozinių lakų naudojimo, būtina pakartotinai išvalyti įrengimus, ventiliacinę sistemą nuo lakų likučių.
2. Norint išvengti sprogimo, negalima iniciatoriaus sumaišyti su greitikliu.
3. Negalima iniciatoriaus laikyti vienoje patalpoje su greitikliu. Iniciatorius turi būti laikomas tik stiklinėje arba aliuminėje talpoje.
4. Šlifuojant apdailos dangas sausu būdu, būtina gerai nusiurbti susidariusias dulkes.
5. Dangų šlifavimo ir poliravimo barai turi būti atskirti nuo lakavimo patalpų.
Tinkamas transportavimo, sandėliavimo ir apdailos medžiagų mišinių paruošimo organizavimas yra svarbiausias faktorius, norint ceche išvengti sprogi mo ir neleistinų koncentracįjų.
Apdailos medžiagos turi būti sandėliuojamos spec. patalpose. Lakų mišiniai iš maišytuvų į lako užliejimo mašinas arba purškimo kabinas tiekiami krumpliaratiniais siurbliais arba inertinėmis dujomis (azotu, anglies dvideginiu). Lakų mišinių naudojimo vietose tiesiamos dvi lygiagrečios vamzdžių linijos.
Statiniai elektros krūviai gali atsirasti šlifavimo, poliravimo metu, vamzdynais transportuojant apdailos medžiagas. Jie susikaupia ant įrengimų, detalių darbo metu. Norint apsaugoti dirbančiuosius nuo statinių elektros krūvių, būtina:
1. Naudoti antistatinę avalynę ir rūbus.
2. Darbo zonoje grindys turi būti įžemintos.
3. Judamų stalų rankenos turi būti iš spec. gumos.
4. Pastatomi neutralizatoriai statinio krūvio nuėmimui.
5. Į šlifavimo ir poliravimo pastas turi būti įmaišomi spec. antistatiniai priedai.
Prie būtinų priemonių, apsaugančių nuo statinio krūvio, priklauso technologinių įrengimų įžeminimas, oro jonizacija.
