Nors sparčiai artėja metalinių garažų, Lietuvoje išpopuliarėjusių sovietmečiu, masyvų eros pabaiga, tačiau pavienių jų, stovinčių kiemuose ar kitose erdvėse, vis dar yra. Valstybinėje žemėje esančius statinius savininkams siūloma iškelti ar demontuoti. Atsidūrusiems tokioje situacijoje gyventojams kyla klausimas – ar metalinis garažas laikomas statiniu?
Statybos įstatyme apibrėžta: statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.
Civiliniame kodekse numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės(pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai: 1) daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir 2) galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.
Objektas praranda savo naudojimo paskirtį, kai daiktas yra išardomas į atskiras dalis. Tokiu atveju privalu vertinti, ar perkeliamas daiktas praranda savo vertę. Vertinama, ar išardyto objekto montavimas kitoje vietoje reikalauja didelių papildomų sąnaudų, ar objekto konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei pats objektas. Taip pat šiuo aspektu vertinama, ar objektą surinkti kitoje vietoje pakaktų išardytų, panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų ir pan., ar objektą montuoti ar išmontuoti reikėtų didelių kitų sąnaudų (pvz., specialios darbo jėgos, įrangos, technikos ir pan.).
Taigi kiekvienas objektas pagal nurodytus požymius priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams (statiniams)arba kilnojamiesiems daiktams. Vertinant konkretų objektą, reikia įvertinti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas (surinktas) gamykloje pagamintas gaminys (tokiu atveju reikėtų žiūrėti, kas nurodyta gamintojo pateikiamoje techninėje dokumentacijoje (statinys (pastatas) ar kilnojamasis daiktas), ar jį perkeliant į kitą vietą jis prarastų naudojimo paskirtį ir sumažėtų jo vertė.
Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas:
1) yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;
2) turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;
3) sukurtas atliekant statybos darbus.
Apibendrinant teigtina, kad metalinis garažas laikytinas statiniu tuo atveju, jeigu jis atitinka visas tris pirmiau nurodytas sąlygas. Laikinuoju statiniu laikomas statinys, kurį leidžiama naudoti ribotą laiką.
