Žemės sklypą įsigiję ir jį nuosavybės teise valdantys bendraturčiai neretai mano galintys „savoje“ teritorijoje statyti ką ir kaip panorėję. Tačiau teisės aktai numato leistinų mažiausių atstumų iki statinių reikalavimus, kurių privalu laikytis ir nepažeisti kaimynų interesų.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), atsižvelgdama į dažnai iš gyventojų gaunamus panašaus pobūdžio paklausimus, informuoja, kad namo (vienbučio, dvibučio) bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir specialiuosiuose reikalavimuose nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Reglamentas) 9.2 papunkčiu, normuojami šie mažiausi leistini atstumai:
– priešgaisriniai – tarp namų ir kitų pastatų – nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
– sanitariniai – tarp namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių, priklausomai nuo jų paskirties, – nustatomi pagal Reglamento 2 priedą;
– užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą:
1) tarp statinių ir inžinerinių tinklų jų apsaugos zonose – nustatomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo nuostatas;
2) tarp želdinių ir statinių elementų – nustatomi pagal Reglamento 3 priedą;
– užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą – nustatomi pagal Reglamento 8 priedą.
Reglamento 8 priedo 3 punkte pažymėta, kad šiame priede reglamentuoti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Taip pat šiame priede pažymėta, kad pastatų (priestatų) sanitariniai atstumai iki gretimo sklypo pastatų (priestatų) turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 2 priede. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Toks sutikimas reikalingas ir tuomet, kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl jeigu nusistatytoje naudojimosi bendraturčių valdomu žemės sklypu tvarkoje statinių statybos galimybės ir sąlygos neaptartos, tokiu atveju bet kokius statinius statyti galima tik atskiru bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimams, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
Atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), priklausomai nuo statinio padėties sklypo ribos atžvilgiu, išdėstyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede. Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimosi tvarkoje nustatytos sklypo dalys nėra atskiri sklypai, šių dalių ribos nelaikytinos sklypų ribomis ir šiuo reglamentu nustatyti reikalavimai dėl atstumų iki sklypo ribų netaikytini sklypo dalių ribų atžvilgiu.
Apibendrinant teigtina, kad bendraturčių valdomame žemės sklype bet kokio statinio statytojas (jei naudojimosi bendraturčių valdomu žemės sklypu tvarkoje neaptartos statinių statybos galimybės ir sąlygos) privalo vykdyti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Bet kuris iš bendraturčių, nedavęs tokio sutikimo, savo interesus gali ginti teisme.
