Energinio naudingumo sertifikatas atskleidžia ne tik pastato atitikimą teisės aktams, bet ir suteikia vertingos informacijos apie jo savybes:
- Ekonomiškumas: Sertifikate įvertinamas pastato energijos suvartojimas, tad pirkėjai ar nuomininkai gali įvertinti būsimas išlaidas.
- Kokybė: Sertifikatas atspindi pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, leidžiant spręsti apie patalpų komfortą ir patikimumą.
- Aplinkosauga: Mažesnis energijos poreikis reiškia mažesnę neigiamą įtaką aplinkai, tai aktualu tiek pastato naudotojams, tiek visuomenei.
Kada būtinas energinio naudingumo sertifikatas?
Naujiems pastatams: Statant naują pastatą, energinio naudingumo sertifikatas privalomas prieš baigiant statybą. Rekonstruojant ar atnaujinant pastatus: Jei rekonstrukcijos ar atnaujinimo metu pastato atitvarų ir inžinerinių sistemų savybės pagerinamos daugiau nei 25%, taip pat reikalingas sertifikatas. Pardavus ar išnuomojus pastatą ar jo dalį: Parduodant ar išnuomojant butą, kitas patalpas ar visą pastatą, savininkas privalo pateikti pirkėjui ar nuomininkui galiojantį energinio naudingumo sertifikatą. Didesniems nei 250 m² ploto pastatams: Viešbučiams, administracinės, prekybos, paslaugų ir kitos paskirties pastatams, kurių naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis nei 250 m², sertifikatas taip pat yra privalomas. Pastatams, nepatenkantiems į šias kategorijas, energinio naudingumo sertifikatas gali nebūti privalomas. Visgi, net ir tokiu atveju sertifikato gavimas gali suteikti daug naudos, leidžiant įvertinti pastato energinį efektyvumą ir numatyti galimybes jį pagerinti.
Svarbu pažymėti, kad energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikas yra 10 metų.
Energinio naudingumo sertifikatas – ne vien dėl formalumo, bet ir dėl naudingumo (statinio kokybei nustatyti)
Gyvenamoji ir komercinė erdvė turi būti ne tik estetiška, bet ir komfortiška, atitinkanti esminius kokybės kriterijus. Mokslininkai išskyrė keletą esminių sričių, į kurias būtina atsižvelgti vertinant statinio kokybę:
- Statinio konstrukcija: patvarumas, stabilumas, atsparumas aplinkos poveikiui.
- Urbanizacija: patogi prieiga prie infrastruktūros, aplinkos kokybė.
- Naudojamos medžiagos: ilgaamžiškumas, ekologiškumas, estetika.
- Inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, elektros instaliacija.
- Pastato fizikinės savybės: šiluminė izoliacija, apšvietimas, garso izoliacija.
- Energinis efektyvumas: energijos sąnaudų optimizavimas.
Pastarasis kriterijus tampa vis svarbesnis, nes lemia ne tik komfortišką gyvenamąją aplinką, bet ir mažesnes eksploatacines išlaidas. Be to, energiškai efektyvūs pastatai daro mažesnę įtaką aplinkai.
Energinio naudingumo sertifikatas atskleidžia:
Pastato atitikimą energinio efektyvumo klasei (nuo A++ iki G), rekomendacijas, kaip pagerinti energinį efektyvumą, informaciją apie prognozuojamas eksploatacines išlaidas.
Kada reikalingas energinio naudingumo sertifikatas?
Statant naują pastatą, rekonstruojant ar atnaujinant pastatą, kai darbų kaina viršija 25% pastato vertė, parduodant ar išnuomojant gyvenamąją patalpą ar komercinę patalpą, didesniems nei 250 m² ploto pastatams (viešbučiams, biurams, prekybos centrams).
Energinio naudingumo sertifikatas – tai ne tik dokumentas, bet ir rodiklis, atskleidžiantis pastato kokybę. Jis leidžia įvertinti statinio komfortą, ekonomiškumą ir poveikį aplinkai. Todėl sertifikato turėjimas tampa vis aktualesnis siekiant užtikrinti aukštos kokybės gyvenamąją erdvę.
