Miestų augimas neatsiejamas nuo aukštybinių pastatų skaičiaus didėjimo. Įvairiuose žemės taškuose prasidėjęs urbanizacijos procesas tebevyksta iki šiol. Aukštybinių pastatų projektavimas šiuo metu pažengęs gana toli, tačiau žmogaus poreikiai ir jo prisitaikymas erdvėje dar tik pradedami pažinti. O Lietuvos žmonių gyvenimo ar darbo patirtis stikliniuose (aukštybiniuose) pastatuose gana nauja. Nesunkiai galima pastebėti, kad daugiaaukščiame stikliniame pastate Lietuvoje geriausiai jaučiasi su verslu susiję žmonės. Tradicinio mentaliteto žmogui stikliniai pastatai vis dar kelia neigiamų emocijų bangą. Kokios šio nepasitenkinimo priežastys? Šiuolaikiniai Lietuvoje išaugę stikliniai pastatai niveliuoja architektūros priklausomybę nuo krašto ypatybių – gamtos ir papročių, dauguma jų atitolę nuo gamtinės aplinkos. O juk pati geriausia aplinka mieste gyvenančiam žmogui ir yra gamtos kampelio, kaip idealaus aplinkos įvaizdžio, kopija.
Brandesnės architektūros link
XXI a. pradžią paženklino vadinamųjų žaliųjų pastatų (angl. green building) atsiradimas. Žaliaisiais pretenduoja tapti pastatai, atitinkantys kelis kriterijus: ir pastato išorę, ir vidines erdves turi sudaryti tik natūralios arba perdirbtos medžiagos; statinys turi efektyviai naudoti energiją, jei yra galimybės, rekomenduojama įrengti saulės energijos kolektorius, o šildymo ir vėdinimo sistemoms naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Ekologiškų biurų koncepcija įsiveržė į verslo pasaulį ne tik kaip mada, bet ir kaip būtinybė. Bendrovės, statančios tokius biurus, siekia, kad objekto ir jį supančios natūralios gamtos aplinka būtų harmoninga, siekiama mažinti suvartojamos energijos ir į atmosferą išskiriamą nuodingų medžiagų kiekį.
JAV ir Vakarų Europos šalys buvo pionierės, nes jose išaugo pirmieji tokio tipo pastatai. Šį kartą neatsiliko ir Lietuva. Pirmasis žingsnis žengtas 2009 metais. Šalinantis stiklinių dėžučių koncepcijos, pereita prie brandesnės aukštybinių pastatų architektūros – Vilniuje, dešiniajame dangoraižiais apsodintame Neries krante, išaugo 12 aukštų 10 tūkst. kv. m ploto alternatyvų požiūrį į darbo vietą ir klimatą akcentuojantis pastatas „Green Hall“. Danijos architektų grupei „PLH arkitekter“ bendradarbiaujant su Lietuvos architektų grupe „Archprojektas“, pavyko sukurti „A plius“ tipo biurų pastatą, kuris šiuo metu laikomas vienu moderniausių ir ekologiškiausių verslo centrų Baltijos šalyse.
Elipsės formą padiktavo pati gamta. Statant stengtasi išnaudoti natūralius gamtos išteklius – biurų centrą dengia dvigubi stiklo fasadai su saulės efektu (patalpoms šildyti ir apšviesti naudojama saulės energija). Pastate šiltuoju metų laiku atveriami didžiuliai vidinio fasado langai, o automatinės žaliuzės veikia kaip natūrali patalpų vėdinimo, vėsinimo ir šviesos reguliavimo sistema.
Funkcionali estetika
Aplinką tausojančiame žaliajame biurų pastate „Green Hall“ daug dėmesio buvo skiriama ir itin kokybiškai apdailai. Įgyvendinant šį projektą buvo panaudotos jau 15 metų fasado dangų tiekimo veiklą Lietuvoje vykdančios UAB „Heliopolis“ aliumininės kompozicinės plokštės „LightBond“. Kaip nurodė „SBA“ statybos vadovas Gediminas Baškys, aliumininės kompozicinės plokštės „LightBond“ naudojamos tam tikram paketui pagaminti, kurio šiluminė varža ir techninės charakteristikos atitinka pateiktus reikalavimus. Iš aliumininių profilių padarytas karkasas apšiltintas mineraline vata ir aptaisytas patvariomis UAB „Heliopolis“ aliumininėmis kompozicinėmis plokštėmis.
UAB „Heliopolis“ aliuminines kompozicines plokštes sudaro du aliuminio lakštai, tarp jų yra mineralinis užpildas. Viduriniame sluoksnyje nėra toksinių medžiagų, jis nedegus, todėl gaisro atveju į aplinką neišsiskiria nuodingi ir žmogaus sveikatai kenksmingi junginiai. Aliuminio lakštai taip pat atsparūs ugniai ir atmosferos poveikiui. Plokščių paviršius padengtas PVDF – specialiai fasadams skirtais dažais. Plokštės gali būti dažomos įvairiausiomis spalvomis, spalvas galima rinktis iš RAL arba gamintojo spalvų paletės. Galimos ir įvairių medžiagų imitacijos: medžio, akmens, metalų. Taip pat pradėtos gaminti keraminių plytų ir degtojo molio imitacijos.
Spalvų įvairovė tapo dar viena priežastimi, kodėl UAB „Heliopolis“ aliumininės kompozicinės plokštės buvo pasirinktos statant „Green Hall“. Statybų bendrovės „Hrono fasadai“ (dab. UAB „Staticus“), kuri projektavo, gamino ir montavo „Green Hall“ dvigubus fasadus ir stiklinį stogą, projektų vadovas Paulius Gurkšnys sako: „Su „Heliopolio“ aliumininėmis kompozicinėmis plokštėmis teko susidurti jau ne pirmą sykį. Šį kartą, organizuojant „Green Hall“ statybą, buvo ieškota patvarios medžiagos, kuri nepriekaištingai derėtų prie aliuminio ir stiklo. Kompozicinės plokštės spalva – sidabro metalinė (Silver metallic) – idealiai tiko prie naudojamo aliuminio. Buvo siekiama, kad gaminys atrodytų vienalytis. Naudotos plokštės „LightBond“ tiko ir elipsės formos pastatui. Be to, užsakovus tenkino ir tai, kad tiekėjas geromis sąlygomis sugebėjo pateikti gaminius už gerą kainą.“
Aliumininių kompozicinių plokščių ypatybės
UAB „Heliopolis“ aliumininės kompozicinės plokštės išsiskiria labai dideliu stiprumu, bet yra gana lengvos – 1 kv. m sveria 5,5 kilogramo. Plokštės labai gerai išlaiko plokštumos lygumą ir yra lengvai apdirbamos, iš jų galima lengvai formuoti sudėtingus gaminius ir formas.
Palyginti su paprasta skarda, aliumininė kompozicinė plokštė labai standi, išlaiko savo formą, todėl fasadas išlieka lygus ir nesibanguoja. Plokštės „LightBond“ gali būti pjaustomos, gręžiamos, frezuojamos ir lenkiamos. Su jomis patogu dirbti ir montuotojams.
Ypač geros šiluminės ypatybės – tai dar vienas aliumininių kompozicinių plokščių pranašumas. Jos gali būti naudojamos, kai temperatūra svyruoja nuo –50 iki +80 ºC. Plokštės atsparios ne tik nepalankioms oro sąlygoms, bet ir saulės spindulių poveikiui bei korozijai.
Net ir praėjus nemažai laiko pirminė plokščių spalva neišblunka. Išorinis šių plokščių paviršius atsparus braižymui. Kadangi jos idealiai lygios, nepritraukia dulkių ir nešvarumų. Prie iš tokių plokščių sumontuoto fasado mažiau kimba miesto dulkės ir purvas, fasado nereikia dažnai plauti, tad ir pastato eksploatavimas daug pigesnis.
