UAB „Veikmė“ įmonių grupės architektai jau projektuoja ne tik pasyvius, bet ir perteklinės energijos namus.
Pirmojo lietuviško pasyvaus namo autoriai ėmė projektuoti tokius namus, kurie pagamina daugiau energijos, nei patys jos suvartoja. Tai – padidinto energinio efektyvumo, perteklinės energijos individualūs gyvenamieji namai. „Išties tai yra itin sandarūs, gerai apšiltinti pastatai su darnia ir efektyvia sistema, leidžiančia pasigaminti daugiau energijos, nei jos reikia pastato eksploatacijai,- pasakoja UAB „Veikmės projektai“ architektas Rytis Kripas. – Projektuojame taip, kad energijos suvartojimas name būtų minimalus, o šalčio pikais tokie namai galėtų pasigaminti tiek energijos, kiek jos reikia“.
Be to, energiškai efektyvūs namai pasižymi ir sveikesniu bei patogesniu mikroklimatu patalpose: kokybiškesnis oras, natūrali šviesa, sveikesnės statybinės ir apdailos medžiagos.
„Reikia pasidžiaugti, kad atsiranda vis daugiau progresyvių, pažangiai mąstančių užsakovų, kurie atsakingai žvelgia į ateitį ir pageidauja energiškai efektyvaus būsto“,- sako R.Kripas. UAB „Veikmės projektai“ architektų projektuojamus perteklinės energijos namus planuojama statyti Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje. Šį projektą plėtoja investicinė bendrovė „BIP Group“.
Perteklinės energijos „Karačiūnų dvyniai“ suprojektuoti kaip du dvibučiai gyvenamieji namai uždaroje, vieningai aptvertoje teritorijoje. Jie projektuojami taikant naujausias energiškai efektyvių pastatų statybos technologijas, šiuo metu taikomas gyvenamųjų namų statyboje, naudojant ekologiškas ir derančias su aplinka statybines apdailos medžiagas.
„Karačiūnų dvyniuose“ pritaikyta visa eilė naujų, energiškai efektyviems pastatams skirtų statybos inžinerinių sprendinių ir elementų. Čia ne tik padidinta šiluminė atitvarų izoliacija ir sandarumas, numatyti energiškai efektyvūs langai ir durys, bet ir suprojektuota saulės energijos elektrinė su geoterminės energijos panaudojimo įrenginiais. Ant stogų planuojama įrengti po integruotą 30 kWp galingumo saulės elektrinę. Pastatų didžioji stogo plokštuma suprojektuota taip, kad savo nuolydžio kampu galėtų sugerti maksimalų saulės energijos kiekį. Per metus tokio namo stogas pagamins apie 25000 kWh elektros energijos.
Kokybiško oro tiekimui į patalpas ir efektyviems oro mainams užtikrinti šiuose namuose numatyti rekuperatoriai su oro padavimu iš gruntinio šilumos mainininko. Gruntinis šilumos mainininkas, kaip ventiliacijos sistemos elementas, pagerins rekuperacijos sistemos darbą. Net ir šalčiausiais mėnesiais oro temperatūra mainininko išėjime nenukrenta žemiau nulio laipsnių ir taip apsaugo ventiliacijos sistemą nuo užšalimo. Efektyvus mainininkas, neįskaitant naudingo darbo žiemą, bus naudingas ir vasarą, dirbdamas kaip kondicionierius. Be to, naudojant gruntinį šilumos mainininką bus užtikrinamas ir pakankamas oro drėgnumas patalpose.
„Karačiūnų dvynius“ suprojektavo pirmojo lietuviško pasyvaus namo architektas Rytis Kripas. Pastatų architektūrinė išraiška paremta tradiciniais lietuviškos regioninės architektūros principais: vieno aukšto pastatai su mansarda, pailgo stačiakampio forma ir dvišlaitis stogas. Pastato plastika išreikšta šiuolaikiškai, paliekant didelės stogo plokštumos dominavimą. Išorės apdailai numatyta žvynelinės keraminės arba natūralaus asbesto čerpelės ant stogo ir išilginių sienų, galiniai fasadai – tinkuotos sienos ir stiklo plokštumos. Didžiausioje, pietinėje stogo šlaito plokštumoje numatyta integruota saulės baterijų stogo danga. Langai –mediniuose rėmuose su trigubo stiklo paketais.
Sklype namai orientuoti rytų-vakarų kryptimi, kad skirtinguose pastato galuose esančių butų patalpos gautų panašų tiesioginio saulės apšvietimo kiekį įvairiu paros metu. Butai suprojektuoti beveik vienodo dydžio: maždaug po 142-143 m2, su vienodu kambarių skaičiumi ir unikaliu išplanavimu. Į butus patenkama per bendrą tambūrą, iš kurio galima patekti ir į kitas bendro naudojimo technines patalpas.
Pirmame aukšte suplanuotos gyvenamosios patalpos: erdvi svetainė, virtuvė su valgomuoju, o antrame –2 arba 3 miegamieji kambariai, vonios kambariai, rūbinės. Tarp aukštų suprojektuoti atviri laiptai bei atvira erdvė virš valgomojo. Tokia erdvė vertikaliai sujungia bei praplečia pirmo ir antro aukštų erdves. Pietinėje pastato pusėje, šalia svetainių bei valgomųjų suprojektuotos dengtos terasos, praplečiančios buto erdvę „į lauką“. Kiekvienas butas turės savo „privatų“ kiemelį – laisvą neužstatytą sklypo dalį, skirtą tik to buto gyventojams.
Dėl pastatų konstrukcijos sprendimų „Karačiūnų dvyniai“ pasižymės pastoviu vidaus mikroklimatu, be skersvėjų ir temperatūros pokyčių, be šaltų namo kampų. Namo sandarumas apsaugos ne tik nuo šalčio žiemą, bet ir nuo karščio vasarą.
Šiuos pastatus projektuoja pirmojo lietuviško pasyvaus namo autoriai.
„Karačiūnų dvyniai“ projektuojami kaip eksperimentiniai, padidinto energinio efektyvumo gyvenamieji namai. „Karačiūnų dvyniuose“ planuojama įrengti gruntinius šilumos mainininkus.
