Visi žinome, kad elektra apšvietimo tikslais buvo „pasikinkyta” ne taip jau seniai – elektros lemputė žmogaus gyvenime atsirado vos XIX a. pabaigoje. O iki tol nueitas labai ilgas – net kelių tūkstantmečių – kelias, kai pirmykščiai žmonės teturėjo ugnį, po to žvakes, fakelus, balanas, aliejines ir žibalines lempas.
Nors pirminę lemputę išrado Henrichas Goebelis, tačiau kaip elektros lemputės išradėjas paprastai įvardijamas Tomas Alva Edisonas, kuris, padedamas savo laboratorijos darbuotojų, patobulino kaitrinės elektros lemputės konstrukciją, pritaikė ją masinei gamybai ir užpatentavo. Tomas A. Edisonas – vienas produktyviausių išradėjų, užpatentavęs virš tūkstančio įvairiausių išradimų, tame tarpe ir diktofoną, fonografą ir net elektros kėdę.
Kaitrinė lemputė šviesdama didžiąją dalį (net iki 95%) elekros energijos išspinduliuoja kaip šilumą. Nors tai itin neefektyvu, tačiau šis apšvietimo būdas išsilaikė net iki šių dienų, XXI-ojo amžiaus pradžios. Mokslui vystantis išrasta daugybė kitų elektros lempų – halogeninė, liuminescencinė (fluorescencinė arba dienos šviesos), natrio, neono ir kt. lempos. Visos jos ir šiandien sutinkamos mūsų gyvenime – vienos buityje, kitos didelių pramoninių ar prekybinių plotų apšvietimui, trečios naudojamos lauko apšvietimui. Šiandien sąrašo viršūnėje – LED (light emitting diode – šviesos diodas) šviestuvai.
LED atradimas
LED (šviesos diodų) lemputės „tėvu” vadinamas fizikos mokslų daktaras Nikas Holoniakas (gimė 1928 m.). Praktinį šviesos diodų pritaikymą jis atrado 1962-aisiais metais, tyrinėdamas puslaidininkių gebėjimą generuoti infraraudonąją šviesą. Šviesa infraraudonajame spektre yra nematoma žmogaus akiai, tad N.Holoniakas po atradimo sakė: „Aš sąmoningai siekiau išeiti iš infraraudonojo į regimąjį spektrą, kur galėčiau matyti, ką darau”. Pirmieji šviesos diodai švietė raudona spalva, tačiau išradėjo neapleido mintis: „Jei jau sukūriau raudonus šviesos diodus, kodėl negalėčiau sukurti oranžinių, žalių ar mėlynų?”. Nikas Holoniakas dar tuomet numatė, jog būtent LED lemputė pakeis įprastą kaitrinę. Ir jis buvo visiškai teisus: šiuo metu šviesos diodus sutinkame jau visur – laikrodžiuose, mobiliuosiuose telefonuose, televizoriuose, kompiuteriuose… Jie šviečia automobilių žibintuose, apšviečia reklaminius stendus, didžiules teritorijas bei patalpas…
Energetinė krizė ar SOS?
Nuo lemputės istorijos trumpam persikelkime į dabartį ir pažvelkime, kokioj situacijoj esame ir kokie pokyčiai mūsų laukia jau pačiu artimiausiu metu.
Yra paskaičiuota, kad 20% Žemės gyventojų suvartoja 80% visų energetinių išteklių, daugelis net nesusimąstydami, kaip pagamintus produktus vartoja – ar jie jiems tikrai būtini? O kylant tokioms naujoms didžiulėms ekonomikoms, kaip Kinija ar Indija bei kitos besivystančios šalys, elektros energijos reikia vis daugiau, tad toliau statomos naujos elektrinės. Deja, net apie 80% energijos iki šiol dar vis teikia iškastiniai energijos šaltiniai, kuriems degant išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Savo nežabota veikla bei nepamatuotais Žemės turtų bei energijos panaudojimo sprendimais pasiekėme tą kritinę ribą, kai pati gamta ima mus itin skaudžiai bausti – vis dažnesniais ir stipresniais potvyniais, audromis ar sausromis. Šiuo metu žmonija išgyvena tą savo vystymosi laikotarpį, kuris gali tapti lemiamas ne tik jos būsimojo gyvenimo kokybei, bei ir išlikimui – yra nuomonių, jog jau įžengėme į tą lemiamą dešimtmetį, po kurio gamtos jėgos gali būti nebesustabdomos.
Neišvengiami sprendimai
Žmogus dar tik pradeda įsisavinti švarią ir atsinaujinčią – saulės, vėjo, bangų, potvynių ir kt. – energiją. Šios technologijos dar vis labai brangios, tad jų vystymui paprastai reikia atskirų šalių vyriausybinių ir net tarpvalstybinių susitarimų. Puikų pavyzdį neseniai parodė Vokietija, atsisakiusi branduolinės energetikos planų. Tai reiškia, kad Vokietijoje toliau bus itin sparčiai vystoma elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, ypač vėjo ir saulės.
O kaip Lietuvoje sumažinti energetinį poreikį ir kartu šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidimą į aplinką? Ką galime daryti, nelaukdami mūsų vyriausybės sprendimų „žaliosios” energetikos bei energijos taupymo klausimams Lietuvoje iš esmės išjudinti? Vienintelis sprendimas, kaip jau šiandien ženkliai sumažinti elektros energijos sąnaudas, yra pereiti prie mažiau energijai imlių gamybos technologijų, buitinių prietaisų ir apšvietimo sistemų naudojimo.
Kaitrinės lemputės neabejotinai išgyvena savo paskutiniąsias dienas. Europos Sąjungos šalyse jau vykdomas sprendimas iki 2012 metų visiškai nutraukti kaitrinių lempučių gamybą ir pardavimą.
Tad ką gi galime rinktis vietoje tradicinių apšvietimo prietaisų?
Kaitrines lemputes parduotuvėse keičia kompaktiškosios fluorescencinės elektros lemputės (CFL), kitaip dar vadinamos „taupiosiomis elektros lemputėmis” (kai kuriose šalyse jų įsigijimas skatinamas valstybės arba net dalijama nemokamai), o taip pat jau galima įsigyti ir LED (šviesos diodų) lemputes.
Palyginkime jų savybes. Jei įprastos kaitrinės lemputės darbinis laikas yra apie 1 000 val., tai „taupioji” (kompaktinė fluorescencinė, angl. CFL) dega 5 000 valandų, o LED – ne mažiau kaip 60 000 val. Lyginant su kaitrine, CFL elektros energijos suvartojimas yra 60-80% mažesnis, o LED lemputė jos sunaudoja net iki 10 kartų mažiau. Taigi, technologiškai pažangesnių lempučių naudojimas itin ženkliai mažina ne tik elektros energijos sąnaudas, bet ir poreikį.
Vaida Balčiūnienė
