Ar kada nors teko pirkti šviestuvą? Ar neapsisuko galva nuo šiuo metu parduotuvėse siūlomo asortimento įvairovės? Anksčiau, kai parduotuvėse būdavo įprasta matyti tik kaitrines 40–100 vatų lemputes, ir šviestuvą pasirinkti buvo lengviau. O dabar parduotuvių lentynose apstu įvairaus dydžio ir galingumo kaitrinių, halogeninių, dienos šviesos, neoninių ir kitokių šviesą skleidžiančių objektų. O ką jau kalbėti apie šių lempučių apdarų – šviestuvų – gausą.
Pagrindinė dilema, iškylanti perkant šviestuvą, siejasi su jo paskirtimi. Kas svarbiau? Šviestuvas kaip interjero puošmena, ar šviestuvas kaip šviesą skleidžiantis, tačiau akies netraukiantis objektas? Žinoma, kad geriausias šviestuvas tas, kuris atitinka abu kriterijus: ir dekoratyvųjį, ir funkcionalųjį. Tačiau žinant šviestuvų tipų įvairovę sunku nuspręsti – rinktis klasikinį prie lubų tvirtinamą kabantį šviestuvą, ar, pavyzdžiui, toršerą, kambarį užliejantį nuo lubų atsispindinčia išsklaidyta šviesa.
Pakabinami šviestuvai mūsų namuose dominuoja nuo „Iljičiaus lemputės” atsiradimo laikų. Lubinių pakabinamų šviestuvų populiarumą lėmė jų kuriamas tolygus kambario apšvietimas, ir, svarbiausia, dar netolimoje praeityje įrengtuose butuose bei namuose numatyta vienoda šviestuvui kabėti skirta vieta – geometrinis lubų centras.
Svarbių kontrargumentų pasisakant už lubų centre kabinamus šviestuvus nėra, tačiau toli gražu ne visada toks pasirinkimas yra protingas. Žmonių gyvenimo būdo ir poreikių įvairovė kur kas platesnė už šį standartinį nuo seno mūsų namuose įsigalėjusį apšvietimo būdą. Jis nesuteikia galimybės protingai ir gražiai organizuoti erdvę, nes ką žmogus beveiktų – žiūrėtų televizorių, skaitytų laikraštį ar vakarotų draugų apsuptyje – jis visuomet jaus architektūrinį nuobodulį, nulemtą tolygaus patalpos apšvietimo iš viršaus. Žinoma, regėjimas nėra vienintelis jutimo organas, suteikiantis žmogui galimybę pajusti vienokią ar kitokią patalpoje tvyrančią nuotaiką, tačiau tuo nereikėtų rizikuoti.
Žvelgiant į pastarojo dešimtmečio architektūrinius sprendimus, galima pastebėti, kad kabantys ir apskritai visi lubiniai šviestuvai nebetenka monopolinių pozicijų namų erdvėje. Tačiau tai nereiškia, kad ir jums tuoj pat reikia atsisakyti viršutinio apšvietimo. Galų gale, jei jūs gyvenate standartinio išplanavimo bute ir nežadate daryti kapitalinio remonto su elektros tinklų perinstaliavimo darbais, lubinio apšvietimo paprasčiausiai neturite galimybės atsisakyti. Bet kuriuo atveju jokioje namų patalpoje vien lubinio apšvietimo šiuolaikiškam komfortui užtikrinti nepakaks. Tolygus apšvietimas nuo lubų sklindančia šviesa reikalauja skaidymo, sodrinimo, moduliacijos kitais šviesos šaltiniais, sklindančiais iš įvairių erdvės taškų įvairiomis kryptimis. Tam naudojami toršerai – šviestuvai ant aukšto koto, stalinės lempos ir bra – sieniniai šviestuvai. Tačiau apie juos rašysime kituose žurnalo numeriuose.
Šviestuvų tipai
Taigi lubiniai šviestuvai būna keturių tipų:
– kabantys sietynai, arba liaudiškai tariant, „liustros”;
– prie pat lubų tvirtinamos „lėkštės”, šviestuvai su rutulio, pusės sferos formos uždarais gaubtais;
– šviesos srauto kryptį keičiantys sukiojami šviestuvai;
– įtempiamos trosinės arba bėginės sistemos su mobiliais šviestuvais, kartais dar vadinamais „sofitais”.
Šviestuvų tvirtinimo būdai
Šviestuvai prie lubų gali būti tvirtinami lanksčiais arba standžiais laikikliais. Pirmuoju būdu pritvirtinti šviestuvai kabo ant troselių, grandinėlių arba ant pačių elektros laidų. Standūs laikikliai –dažniausiai metaliniai strypai, nukreipti žemyn nuo šviestuvo pagrindo link lempučių. Dizaino dėka kai kurie tokiu būdu pritvirtinti šviestuvai tampa panašūs į „aukštyn kojomis” pakabintus toršerus arba stalines lempas. Taip įprastas daiktas, atsidūręs neįprastoje jam vietoje, įgauna visiškai netikėtinas, tiesiog žavingas estetines savybes.
Tačiau savarankiškai nusibodusios stalinės lempos „šriūbuoti” prie lubų nemėginkite. Vargu ar iš to išeis kas nors gero. Toli gražu ne kiekvienas šviestuvas yra tinkamas iškęsti panašias metamorfozes. Palikite tai profesionaliems dizaineriams, o jų kūrybines kančias vertinkite ne kopijuodami, o įsigydami originaliusšviestuvus.
Šviesos srauto sklidimo pobūdis
Šviestuvai gali būti skirstomi ir pagal šviesos srauto sklidimo pobūdį. Šviesos srautas gali būti:
– tiesioginis – griežtai į vieną pusę sklindantis siauras šviesos spindulys;
– išsklaidytas – tolygus apšvietimas, sukurtas išsklaidant šviesą šviestuvo gaubtu;
– atsispindėjęs – į atspindintį paviršių (lubas, sienas) nukreiptas ir nuo jo atsispindėjęs šviesos srautas.
Optimalus lubinio apšvietimo šviesos srauto tipas – išsklaidytas arba atsispindėjęs.
Tiesioginę šviesą skleidžiantys šviestuvai mažiau priimtini: neatsargus žvilgsnis į atvirą šviesos šaltinį gali apakinti, o priklausomai nuo lemputės galingumo ir atstumo tarp jos ir akių, apakinimas gali būti gana stiprus. Žinoma, šią problemą galima išspręsti naudojant matines lemputes. Be to, dėl tiesioginių spindulių susidaro intensyvesni šešėliai. Jei lemputės nėra labai galingos (pavyzdžiui, penki vienetai po 60 vatų), šešėliai nebus pernelyg gilūs ir taps net pageidaujami.
Lubinių šviestuvų šviesos srautas dažniausiai nukreipiamas į lubas, o patalpa apšviečiama nuo jų atsispindėjusia šviesa. Taip patalpą užlieja tolygi ir komfortiška šviesa, nesudaranti ryškių šešėlių. Tačiau kartais, ypač kai norima „sužaisti” šviesos–tamsos kontrastais, pastarasis apšvietimo būdas nėra pageidaujamas, nes „vaizdelis” taps pernelyg plokščias ir nuobodus (nors viskas bus geriau matoma).
Rutulio, pusės sferos „lėkštės” formos šviestuvai šviečia žemyn, o spindulius išsklaido ir prislopina pusiau skaidrus gaubto stiklas arba plastikas. Taip sukuriamas malonus akims, minkštas tolygus apšvietimas su pakankamai silpnais šešėliais. Jų skleidžiama išsklaidyta šviesa turi didžiausią naudingumo koeficientą ir labiausiai tinka bendrajam apšvietimui. Tokį patį apšvietimą gali sukurti ir halogeninės lempos, pritvirtintos prie metalinių konstrukcijų arba įmontuotos pakabinamose lubose.
Dauguma lubinių šviestuvų skleidžia kombinuotą šviesą: dalis šviesos srauto sklinda į viršų, į lubas, o kita dalis nukreipiama žemyn per šviesą išsklaidantį difuzorių (gaubtą).
Geriausiu ir įdomiausiu kambario apšvietimo variantu reikėtų pripažinti įtempiamas trosines arba bėgines sistemas su mobiliais šviestuvais. Jų konstrukcija ir tvirtinimas gali būti įvairūs. Ant trosų sumontuotų šviestuvų padėtį ir spindulio kritimo kampą galėsite nesunkiai pakeisti. Tai puikus apšvietimo variantas bet kokiam kambariui, taip pat ir voniai. Virš pietų stalo sustumti keli šviestuvai – puikus sprendimas valgomajam, o virš darbo stalo ar sėdimos poilsio zonos esantys šviestuvai tiks apšviesti darbo ar skaitymo zonas. Reikalui esant tokie šviestuvai gali būti išskirstyti lubų plote ir tolygiai apšviesti visą patalpą. Lokalinis šio apšvietimo charakteris akivaizdesnis tuomet, kai yra aukštesnės lubos ir didesnis patalpos plotas.
Dar priminsime, kad lubiniai šviestuvai vis dar tebėra bendrojo apšvietimo kūrimo elementai. Svarbiausia yra tai, kad šie elementai „rastų” sau tinkamą vietą interjere ne tik kaip puošybiniai elementai, bet ir kaip šviesą skleidžiantys šaltiniai, nes tai –pagrindinė jų paskirtis.
Naudinga informacija:
– 5 m2 plotui apšviesti reikia vienos 75 W galingumo lemputės arba dviejų lempučių po 40 W;
– 5–8 m2 plotui apšviesti reikia vienos 100 W galingumo lemputės, dviejų lempučių po 60 W arba 3 lempučių po 40 W;
– 8–10 m2 plotui apšviesti reikia vienos 150 W galingumo lemputės, dviejų lempučių po 75 W arba 3 lempučių po 60 W;
– 10–15 m2 plotui apšviesti reikia vienos 200 W galingumo lemputės, dviejų lempučių po 100 W, 3 lempučių po 75 W, 4–5 lempučių po 60 W arba šešių lempučių po 40 W;
– 15–20 m2 plotui apšviesti reikia vienos 300 W galingumo lemputės, dviejų lempučių po 200 W, 3 lempučių po 150 W, 4 lempučių po 100 W, penkių lempučių po 75 W arba šešių lempučių po 60 W;
-20–30 m2 plotui apšviesti reikia vienos 500 W galingumo lemputės, dviejų lempučių po 300 W, 3 lempučių po 200 W, 4–5 lempučių po 150 W, arba šešių lempučių po 100 W.
Patarimai:
– rinkdamiesi lempučių galingumą, įvertinkite šviestuvo gaubto apsaugines savybes;
– lemputės neturi matytis iš už gaubto krašto;
– šviestuvus reikia dėstyti taip, kad jų šviesa nekristų į akis. Pavyzdžiui, lempa skaitymui turi būti skaitytojui iš šono, už nugaros arba virš galvos.
