Tai, kas mums, suaugusiems, yra mažas kambariukas, naujagimiui – visas pasaulis, kuriame jis gali jaustis saugiai ir patogiai arba priešingai. Viskas priklauso nuo to, kaip mes įrengsime naujam žmogiukui jo teritoriją. Deja, daugeliui iš mūsų vaikų kambarys tiktai teorinė sąvoka. Tačiau jeigu nuspręsime, kad mažylis miegos suaugusių kambaryje, tai visai nereiškia, kad jam nereikės ypatingų, tik jam pritaikytų baldų. Be to, įrengiant vietą ar vaiko kambarį, reikia atsižvelgti į daugelį pediatrų patarimų.
Pradėsime klasikiniu, bet labai svarbiu patarimu: vaikučio kambarį ar kampelį reikia įrengti laiku, kad, norint pabaigti nepabaigtus darbus, nereikėtų prie mažylio vaikščioti, sukeliant dulkių debesis, su atidaryta dažų ar klijų dėžute. Paruošti vaiko kambarį – tai visai nereiškia įrengti kažkokį stebuklingą dizainą. Greičiausiai viskas bus daug paprasčiau: reikės aukoti dizainą vaiko patogumui ir saugumui.
Pagrindiniai darbai
Jau gerokai anksčiau prieš atvežant kūdikį namo, reikia pabaigti visus dažymo darbus.
Atlikti bute generalinį valymą.
Įvertinti kambario apšvietimo, įrengimo ir kitus ypatumus.
Pasirinkti ir pastatyti atitinkamus baldus ir kitus naujagimiui būtinus aksesuarus.
Naujagimiui reikia skirti patogiausiai įrengtą, gerai vėdinamą ir lengvai prieinamą kambario vietą, be to, kambaryje mažyliui turi būti saugu.
Grindis reikia nulakuoti arba nudažyti, kad būtų lengviau plauti. Nepatariama vaiko kambaryje tiesti kilimo, nes jis trukdys vaikui mokytis vaikščioti.
Sienas patariama išklijuoti įvairiaspalviais, ramių harmoningų tonų plaunamais tapetais.
Pasistenkite išsirinkti tokius tapetų tonus, kurie atpalaiduoja ir nuramina, taip pat tinka prie lubų ir grindų spalvos. Vaiko akys pavargsta nuolat žiūrint į margus raštus ir smulkias paveiksliukų detales.
Užuolaidos turi būti užtektinai storos, kad mažylis nepabustų nuo per daug ryškios šviesos ankstyvą rytą. Užuolaidoms reikėtų pasirinkti ryškesnius audinius. Tokius pačius tonus patartina pasirinkti ir kėdžių apvalkalams bei užtiesalams. Užuolaidos turi būti iš natūralių medžiagų (iš viso patariama, kad vaiko aplinkoje būtų kuo galima daugiau natūralių ir ekologiškai švarių daiktų), bet storos.
Taip pat reikia žiūrėti, kad kambaryje būtų kuo mažiau dulkes surenkančių daiktų (kilimėlių, takelių, knygų, nereikalingų daiktų). Ypatingai tai liečia kilimus, nes juose yra daug mikrobų, kurie ore greitai žūsta, bet gali ilgai gyventi kilimuose.
Įsidėmėkite:
Kuo mažiau kilimų, tuo geriau.
Knygos- tiktai už stiklo.
Iš karto nepirkite minkštų žaisliukų, palaukite.
Kuo mažiau suvenyrų ant sienų.
Ant spintų, kampuose ir paloviuose neįkurkite nereikalingų daiktų sandėlių.
Labai sunku atsisakyti daugelio daiktų, todėl:
Visus dulkes sugeriančius daiktus vaiko kambaryje (pavyzdžiui, minkštus baldus) reguliariai ir sistemingai reikia valyti su dulkių siurbliu.
Patartina visus paviršius vaiko kambaryje valyti su drėgnu skudurėliu- ir sienas, ir grindis.
Jeigu neturite sandėliuko ir esate priversti dalį daiktų laikyti spintoje, tai juos nuplaukite ir nuvalykite, bet spintą užklokite polietileno plėvele.
Baldai naujagimiams
Čia galima persistengti. Tačiau gydytojai pataria atsisakyti visų nereikalingų baldų ir pasirinkti tik pačius reikalingiausius baldus.
Lovytė. Optimalus variantas- medinė, kurioje galima reguliuoti ir gulimo paviršiaus ir šonų lygį. Lopšelis turi būti gerai vėdinamas, kokybiškas ir pagamintas iš ekologiškai švarių medžiagų: karkasas – iš klijuoto medžio ar kokybiškos faneros, čiužinys – vilnonis ar medvilninis, pripildytas natūraliomis, nealergiškomis medžiagomis (jūros augalais, kokoso drožlėmis ar paprasčiausia – šiaudais). Čiužinį reikia būtinai apvilkti natūralios medžiagos užvalkalu.
Vystymo stalas- labai patartinas baldas, nors pervystyti kūdikį galima ir ant sofos arba žurnalinio staliuko ar net jo lovytėje. Pasirenkant tokį staliuką, reikia turėti omenyje, kad mama, pervystydama vaiką, neturėtų susilenkti.
Spintelė vaiko reikmenims saugoti. Šį baldą patariama pastatyti prie vystymo staliuko. Kadangi vystymo staliukas tai vieta, kur kūdikis bus šluostomas, masažuojamas, pudruojamas, ištepamas kremu ar aliejumi; vaikui bus kerpami nagučiai ir plaukučiai, todėl tokioje spintelėje prieinamiausioje vietoje reikia padėti vaistinėlę ir dėžutes su pudra, vandeniu bei aliejumi, žindukus.
Naujagimio kambaryje turi būti ir termometras, ir nestipri lempa, kurią galima įjungti ir išjungti saugiai ir tyliai.
Maniežas- nebūtinas daiktas. Kartais psichologai sako, kad maniežas trukdo vaiko vystymuisi, nes vaikutis su kiekvienu judesiu patiria kažką naujo aplinkiniame pasaulyje ir tokiu būdu pasidaro savarankiškesnis. Aišku, kad toks požiūris gana teoriškas, nes patalpa aptveriama saugumo sumetimais, jeigu motina užsiėmusi namų ūkyje ar kitais vaikais. Pats geriausias laikotarpis naudoti į maniežą, kai vaikas tik pradeda atsistoti ir su įdomumu domėtis aplinka. Tada vaiko nebegalima palikti vieno, be priežiūros. Vaikas nori matyti viską, kas yra aplinkui, o būdamas manieže, jis tai gali matyti. Be to, jisai atpras šliaužioti ir išmoks gerai stovėti ant kojų bei vaikščioti. Todėl maniežo kietas pagrindas geriau pritaikytas tokiam tikslui negu minkštas kilimas ar lovos čiužinys.
Dar praktiškesnis sudedamas maniežas, kuris pagamintas iš lengvo medžio ir pernešamas iš vienos vietos į kitą. Šoninės sienos yra iš vertikalių lentelių, į kurias vaikui lengva įsitverti ir prisilaikyti atsistojant. Maniežo grindys padengtos klijuote, ant kurios patiestas kilimėlis ar pledas, kuris pririštas prie maniežo pakraščio. Jeigu vasarą maniežas pastatomas sode, tai kilimėlis turi būti didesnis negu maniežo apačia, kad mažylis nerankiotu akmenėlių ir žolės.
Paskutiniu metu galima įsigyti vaikštynių, kuriose galima sodinti vaikus nuo 8 mėnesių amžiaus. Vaikštynės reikalingos vaikams, kurie mokosi vaikščioti. Tokios kėdutės pagrindinė savybė- stabilumas. Vaikštynėje vaikas turi jaustis saugiai, nes priešingu atveju – vaikas neišmoks vaikščioti, bet pradės bijoti ir jausis nedrąsiai ir kiekvieną kartą verks sodinamas į vaikštynę, jeigu jinai siūbuos ar apvirs. Kėdutė turi būti tokio aukščio, kad vaikas galėtų stabiliai atsiremti į grindis kojų pirštais. Toks „transportas” patenkina vaiko norą sparčiai judėti ir jis gali „atrasti” sau naujas teritorijas ir jaustis laisvas jau metukų amžiaus. Tokį įrengimą patartina naudoti plačiose patalpose. Kėdutės aukštis turi būti reguliuojamas.
Maitinimo kėdutės, kuriose vaikas sodinamas maitinimui arba žaidimams, yra labai tinkamos kartu su nedideliu staliuku, ant kurio padedami įvairūs žaislai. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus yra stabilumas un funkcionalumas.
Apšvietimo principai vaikų kambaryje beveik tokie patys kaip ir suaugusių patalpose. Lengvas, išsklaidytas apšvietimas arba šviesa, kuri atsispindi nuo lubų- toks apšvietimo tikslas. Viskas labai paprasta. Reikia atsisakyti ant lubų kabinamų šviestuvų, kurie nukreipia koncentruotą šviesos spindulį žemyn. Aišku, vaiko kambarys jokiu būdu negali būti niūrus. Jis turi būti gerai apšviestas. Gali būti, kad lubų šviestuvai neduos norimo efekto, ypatingai jeigu žinome, kad vaikams patinka atsisėsti kampe, tarsi jis valdytų visą savo teritoriją. Tokiu atveju tinka šviestuvai su ilgais laikikliais ir stabiliais tvirtinimais arba papildomi šviestuvai prie sienų.
Nereikėtų užmiršti ir apie šviestuvą prie lovytės- bus lengviau susiruošti nakties miegui, pasiklausyti pasakos, taip pat orientuotis patalpoje. Tikai jokiu būdu ne skaitymui lovoje! Naktinės lempos šviesa turi būti lengva ir ne per daug ryški- kad naktį vaikas nepatirtų streso. Vaikų kambaryje tinka ir dekoratyviniai šviestuvai, pavyzdžiui, žaislo formos lemputė arba pats žaislas su lempute „pilve”. Jį galima naudoti vietoje naktinės lempos.
Ypatingai reikia įvertinti situaciją, jeigu viename kambaryje gyvena du ar net tris vaikai. Šiuo atveju apšvietimas atlieka dar vieną, labai svarbią, funkcija. Apšvietimo pagalba patalpa padalinama į zonas. Taip vaikai jau iš mažumės pradeda suvokti, kur baigiasi jo teritorija ir prasideda kito teritorija. Šviesa pažymi zonas ir sukuria permatomus, bet jaučiamus ir matomus barjerus. Šviesos pagalba sėkmingai padalintas kambarys mažina barnių galimybes ir išmoko brolius ir seseris kultūringai vienam kitą aplankyti.
Pasirenkant šviestuvus vaikų kambariui, atkreipkite dėmesį į tai, kad jie būtų saugūs smūgiams, reikėtų atsisakyti stiklinių abažūrų. Jų vietoje pasirinkite plastmasinius, popierinius ar metalinius abažūrus. Geriausias variantas- uždaras abažūras. Jeigu kristų lemputė, tai ji sudužtų ir šukės liktų abažūro viduje.
Paruošta pagal užsienio spaudą.
