Praeitame straipsnyje daug metų sau baldus besigaminantis meistras įtikino, jog nesudėtingą baldą namie gali susiręsti kiekvienas vidutinių gabumų ir patirties vyras. Autorius papasakojo, nuo ko pradėti, kaip laminuoti baldų detalių kraštus lygintuvu. Šiame straipsnyje – tolesnės instrukcijos, kurias perskaitę jau galite drąsiai ryžtis ręsti pirmąją lentynėlę.
Daugelis neskaitančiųjų mūsų žurnalo klysta manydami, jog baldus sau begamintieji auksarankiai turi krūvas brangiausių įrankių, o gal net ir pilnas staklių dirbtuves. Netiesa. Na, įrankių komplektas dar niekam nepamaišė, tačiau pradedančiajam užteks vieno vienutėlio elektrinio (ar akumuliatorinio) grąžto. Na, dar praverstų žmonos lygintuvas, peilis stora nelanksčia geležte, gabaliukas švitrinio popieriaus, atsuktuvas. Ir viskas! Tik nepadarykite klaidos apsidžiaugęs, jog iš pažiūros viskas taip paprasta, neužsimokite iš karto ręstis virtuvės baldų komplektą ar dvigulę vartomą lovą. Baldų gamybą pradėkite nuo kokio paprastučio baldo, pavyzdžiui, lentynėlės knygoms ar nesudėtingos spintelės.
Kad ir lentynėlė virš unitazo. Juk patogu, kai virš „tupyklos” esanti laisva erdvė išnaudojama tualetiniam popieriui ar plovikliams laikyti. Čia patogu pasidėti ir skaitinius – kaipgi solidus tualetas be jų?
Spintelių bei lentynėlių tualetams ir vonioms – pilnos parduotuvės, tačiau tokios neretai kabo kaip svetimkūnis ar šašas. Pasigaminę spintelę ne tik sutaupysite, bet ir turėsite patalpoje idealiai derantį baldą – juk kaip gražu ir patogu, kai virš unitazo kabanti spintelė – nuo sienos iki sienos.
Žingsnis po žingsnio
Kadangi šios publikacijos autoriaus vonia su tualetu (ačiū beširdžiams sovietmečio architektams) sukišti į vos 2 kv. m. (!) patalpėlę, čia aprašomą spintelę autorius nutarė daryti nuo sienos iki vonios užuolaidų. Nedidelį baldo gylį lėmė toje vietoje išsikišęs sienos kampas, po kuriuo paslėpti vandentiekio vamzdžiai. Išmatavimais tyčia nekvaršiname skaitytojams galvų – kiekvieno gi patalpos skirtingo dydžio.
Sugalvojus, kas bus gaminama, antrasis labai svarbus etapas – brėžinys. Net prityrę baldžiai nesugeba visko mintinai suskaičiuoti ir visada brūkšteli bent primityvų brėžinuką. O mums, pradedantiesiems, nekenktų kuo išsamesnis brėžinys. Būtų idealu jį pasidaryti ant milimetrinio popieriaus, išlaikant būsimo gaminio mastelį. Tokiame brėžinyje iš anksto matyti, kaip baldas atrodys, ar bus proporcingas ir grakštus. O svarbiausia – brėžinyje pagal mastelį ant milimetrinio popieriaus gerokai lengviau patikrinti, ar teisingai suskaičiuoti ir užsirašyti detalių matmenys. Nes išmintingoji patarlė „Septynis kartus pamatuok” gaminantis baldą galioja ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Jei esate apdovanotas gera vaizduote ar turite patirties, galima apsieiti ir brėžiniu ant balto lapo. Nes paprasta, kokią mes gaminsime, lentynėlė – iš esmės tai tik dėžė iš septynių lentų. Du vertikalūs šonai ir penkios horizontalios lentos: „stogas”, dugnas bei trys lentynėlės.
Ankstesniame žurnalo numeryje pasakojome, jog praktiškai visi šiuolaikiniai baldai – iš standartinės presuotos pjuvenų plokštės, kurios abi pusės dengtos kuo įvairiausių spalvų laminatu. Populiariausia standartinio storio – 18 milimetrų – plokštė; stalviršiai bei didesnę apkrovą laikančios baldų detalės retkarčiais pjaunamos iš 25 mm storio plokštės.
Skaičiuojant detalių matmenis labai svarbu neužmiršti sujungimo vietose įvertinti plokštės, prie kurios kampu prisukama antroji, storį. Horizontalios detalės paprastai sukamos prie vertikaliųjų, nors tai nėra taisyklė (galima ir atvirkščiai). Dažniausia pradedančiųjų klaida – užmirštama, jog prisukamoji detalė turi būti per plokštės storį (1,8 cm) trumpesnė už reikiamą matmenį. Tarkim, norime pasigaminti metro aukščio bei metro pločio, 20 cm gylio lentyną. Vadinasi, reikės dvejų vertikalių šonų po metrą ilgio ir 20 cm pločio. O užsakydami dugną bei stogą turėsime nurodyti iš abiejų pusių po 1,8 cm mažesnį už metrą dydį, antraip surinkta lentyna išeis ne metro, o 103,6 cm pločio.
Artimiausioje baldų furnitūros parduotuvėje jums rekomenduos dirbtuves, kuriose pjaustomos baldų plokštės. Pačiam tokias dirbtuves rasti sunkoka, nes spaudoje paprastai jos nesireklamuoja. Jų meistrai kartais net negamina baldų – jiems nėra kada. Sunkvežimiais atsivežę kuo įvairiausių spalvų baldų plokščių, jie pagal klientų brėžinius iš plokštės išpjauna reikiamas detales.
Kai pagaminti baldą užsakote meistrui, užtenka primityvaus brėžinio ar net žodžiu papasakoti, ko pageidaujate. Kai baldą gaminsite pats, net nesitikėkite, jog plokštes pjaustančios įmonės specialistai gaiš laiką tyrinėdami painų tamstos brėžinį bei patys pagal jį skaičiuodami, kiek ir kokio dydžio reiks detalių. Jie net apsidžiaugs, jei savo brėžinio visai nekaišiosite. Pjovėjai tereikalaus, kad ant popieriaus lapo būtų surašyti tik skaičių stulpeliai: užsakomų detalių ilgiai ir pločiai. Pradedantieji matmenis mėgsta rašyti centimetrais. Galima, nors geriau pratintis rašyti milimetrais – juk ne siuvėjas esate ir ne kelnes kurpiate. Jei baldas bus iš medžio faktūrą atkartojančio piešinio, priimta, kad pirmasis užrašytas detalės matmuo atitiktų detalės faktūros piešinio kryptį. Tarkim, užsakysite detalę „1000×250” iš ąžuolo medieną imituojančios plokštės. Perskaitęs šiuos skaičius meistras atpjaus metro ilgio ir 25 cm pločio lentelę. Ąžuolo rievės drieksis išilgai ilgosios kraštinės.
Pirmą kartą teisingai viską nusibraižyti bei suskaičiuoti pradedančiajam gali būti per sunku. Jei abejojate, pasitarkite su pažįstamu baldžium. Greičiausiai tokio nepažįstate, tad su savo brėžiniu drąsiai vykite į baldų plokščių pjaustymo įmonę. Už nedidelį užmokestį čia dirbantys specialistai patikrins, kaip viską suskaičiavote, daug ką patars. Na ir kartu suskaičiuos kainą.
Vos dėlto žmonai pažadėjęs pagaminti baldą, niekaip neišvengsite esminio klausimo. Moterys – praktiški sutvėrimai, joms visada rūpi, kiek gi gaminamas daiktas kainuos. Gal verčiau pirkti?
Plokščių pjovėjai skaičiuoja painokai. Šios publikacijos autorius vyksta į plokštes pjaunančią įmonę. Šios meistrai už standartinės 18 mm baldų plokštės kvadratinį metrą ima 22,70 Lt (retai naudojama storesnė 25 mm plokštė kainuoja 26,50 Lt). Į šią kainą jau įskaičiuota pjaustymo paslaugų kaina (4 Lt už kv. m.). Tai žinant savo brėžinyje belieka visų reikiamų detalių plotų sumą padauginti iš kainos – jau galima raportuoti brangiausiajai. Tiesa, tai – ne viskas. Pjaustant plokštę lieka daug smulkių nuopjovų, kurios paprastai sukūrenamos. Pjovikai norės, kad sumokėtumėte ir už likučius, tad galutinę kainą tikriausiai dar daugins iš koeficiento 1,25.
Jei gaminamam baldui reikės kartoninio dugno, teks už kiekvieną kvadratinį metrą pakloti po 9-10 Lt. Kartonui irgi taikomas nelemtasis 1,25 likučių koeficientas.
Neužmirškime ir furnitūros – juk dar reikės kelių sraigtų, kantavimo juostelės, dar kokios smulkmenos.
Visi šie skaičiai tik atrodo grėsmingai. Baldo detalių kaina paprastai siekia nuo pusės iki dvejų trečdalių mažmeninės tokio pat baldo kainos parduotuvėje. Pavyzdžiui, šioje publikacijoje nufotografuotos gana didelės (1,20 m aukščio) lentynėlės detalės kainavo vos 27 Lt.
Prieš pigia būsimojo baldo sąmata nudžiugindami žmoną neužmirškite į ją įtraukti dar kokią dešimtinę antrą. Mat baldą surenkant pradedančiajam atsiranda nenumatytų išlaidų. Neretai prireikia užsakyti naują detalę vietoj sugadintos, ne vietoje pragręžtos.
Parsivežus išpjautas baldų detales, pirmiausia ant pjūvio vietų (ant kantų) reikia uždėti kantų laminavimo juostelę. Kaip tai padaryti, išsamiai aprašyta ankstesniame „Tavo namų” numeryje. Trumpai priminsime, jog juostelė perkama furnitūros parduotuvėje ir yra labai pigi. Ji jau fabrike būna patepta terminiais klijais, tad kuo puikiausiai prikimba prispausta paprasčiausiu įkaitintu buitiniu lygintuvu. Juostelei ataušus, jos išsikišę kraštai iš abiejų pusių apipjaunami aštriu, storu peiliu – pvz., obliaus geležte. Svarbiausia, kad braukiant plokštės plokštuma, geležtė nelinktų ir nekabintų pačios plokštės. Apipjovus juostelę, aštrios briaunos sušvelninamos smulkiu švitriniu popieriumi.
Pastaruoju metu tapo madinga plokščių kraštus laminuoti storomis kantavimo juostomis iš plastiko. Jų negalima priklijuoti namie lygintuvu, tad jei užsimanysite plastikinių kraštų (ne tik gražu, bet ir praktiška tose baldų vietose, kurios zulinamos), užsakykite juos dirbtuvėse. Kaina – 4–5 litai už metrą.
Paskutinis darbas – plokštes sujungti. Tai patogiausia padaryti specialiais furnitūros parduotuvėse parduodamais baldų sraigtais, kuriuos baldžiai vadina „konformatais”. Sraigtų sriegio diametras – 5 mm, o viršutinis storgalis – 7,5 mm. Tad reikės dvejų grąžtelių – 5 mm bei 8 mm. Storesniuoju išgręžiama skylė būsimo sujungimo vietoje (9 mm nuo plokštės krašto). Tada plokštės sudedamos taip, kaip turės būti susuktos. Bičiuliui prilaikant, kad detalės nepajudėtų, per išgręžtą skylę plonu pieštuku pažymima vieta sraigto sriegiui, ir tuoj pat išgręžiama antra skylė 5 mm grąžteliu. Žinoma, gręžiant abi skyles grąžtą reikia laikyti kuo vertikaliau, tačiau naudoti kampainį nebūtina – visiškai užtenka tikslumo „iš akies”. Belieka plokštes sujungti sraigtu. Sukama specialu rakteliu, kuris parduodamas kartu su „konformatais” ir kainuoja vos keliasdešimt centų. Apdairus meistras prieš gamindamas pirmąjį baldą pasitreniruos susukdamas nereikalingus plokštės gabaliukus, kurių jums mielai padovanos kiekvienose baldžių dirbtuvėse.
AUTORIUS: Lukas KALVAITIS
