Kuo papuošti kambarį – prakiurusia dviračio kamera ar lėktuvo bomba? Trys dizaineriai iš JAV nė kiek nesutriktų išgirdę šį klausimą. Tai, kas mums gali pasirodyti kaip atliekos, šių vyrų dėka virsta meno kūriniams prilygstančiais baldais.
Įkvėpė dalyvavimas lenktynėse
Andy Greggas dviratyje mato daugiau nei du ratus – jis kuria baldus iš šios transporto priemonės detalių. Su dviračiais 40-metis vyras savo gyvenimą susiejo būdamas dešimties. Nuo 14-os metų, o vėliau besimokydamas vidurinėje mokykloje bei universitete jis dirbo mechaniku dviračių parduotuvėse.
Nuo paauglystės A. Greggas dalyvavo BMX, kalnų, tolimųjų distancijų bei dviračių kroso varžybose. Būtent nuolatinis dalyvavimas varžybose bei domėjimasis dviračių dizainu pastūmėjo Andy kurti baldus iš naudoti nebetinkamų dviračių detalių. Be to, jis yra laisvai samdomas dviračių ir kitų ekstremalių sporto šakų fotografas, jam priklauso fotoagentūra.
1990 metais A. Greggas įkūrė savo baldų parduotuvę Markveto mieste (Mičigano valstija, JAV) – šis miestas patenka į JAV geriausių vietų, tinkamų dviračių sportui, penketą. Baldai iš dviračių detalių – tai ne tik dviračių sėdynės. Per 16 kūrybos metų baldų asortimentas išsiplėtė nuo paprastų kėdžių iki stalų, meilės krėslų, drabužių kabyklų bei baro baldų.
Kuriant kai kuriuos baldus naudojamos ne tik dviračių detalės. Pavyzdžiui, stalviršiai gaminami iš traukinių langų, o krėslų atlošai – iš automobilių saugos diržų. Apdailai pasitelkiama oda, guma, kamštis, skaidrus arba dažytas akrilas bei vinilas.
„Netrokštu, kad mano sukurti baldai atrodytų kaip detalių rinkinys arba bet kokiu atveju panėšėtų į dviratį. Tiesiog siekiu geriausio rezultato, pasitelkdamas medžiagas, kurios naudojamos ir gaminant dviračius”, – „Statybų idėjoms” sakė A. Greggas. Jo kompanijoje dirbantys žmonės – irgi neabejingi dviračiams. Štai vadybininkas Bobas per metus šia transporto priemone nuvažiuoja apie 24 tūkst. kilometrų.
Fotelis gelbėjo nuo vandens
A. Greggas gimė Lansinge, bet didžiąją laiko dalį gyveno Aspene (Mičigano valstija) – ten, kaip jis pats pasakojo, įsiplieskė aistra dviračiams. Beveik prieš 20 metų vieną vasarą jis praleido dirbdamas mechaniku dviračių parduotuvėje. Iš savo darbo namo jis parsinešdavo daugybę pradurtų dviračio kamerų.
Pirmą kartą savo kolekciją A. Greggas panaudojo teniso korte. Išilgai jo Andy ištempė daugybę dviračio kamerų, virtusių milžiniška laidyne. Jos užtaisais tapo vaikino draugai bei pats Andy – jie savadarbę laidynę teniso korte naudojo įsibėgėjimui riedant riedlentėmis.
Dvejus metus vaikinas dirbo savanoriu Aspene rengiamose dizaino konferencijose. Šios jam paliko neišdildomą įspūdį ir pastūmėjo atidaryti savo dviračių parduotuvę Bulderio mieste (Kolorado valstija). Šioje vietovėje viena populiariausių pramogų pavasarį – leidimasis žemyn Bulderio įlanka sėdint ant milžiniškų automobilių kamerų.
„Vanduo šiuo metu laiku – ypač šaltas, tad aš plaukimo ratą apsukau krūva surinktų dviračio kamerų, šitaip tikėdamasis apsaugoti savo sėdynę nuo nemalonių pojūčių”, – prisiminęs pirmą paties sukurtą fotelį juokėsi Andy.
Širdžiai mieliausi – ratai
Kitą pavasarį Andy įstojo į Šiaurės Mičigano universitetą. Tuo pat metu jis dirbo dviračių parduotuvėje, iš kurios nesiliovė tempęs namo dviračių kameras ir rėmus. Pirmas tikras baldas – kėdė iš dviračių detalių – gimė būtent šioje mokslo įstaigoje, per skulptūros pamokas.
Baigęs universitetą Andy įsidarbino Čikagoje esančiame Laisvalaikio centre. Ten jis įkūrė parduotuvę: joje vaikai iš asocialių šeimų buvo mokomi surinkti dviračius iš panaudotų detalių. Šitaip jiems buvo suteikiama galimybė užsidirbti naujai transporto priemonei. „Aštuoneri metai Čikagoje man davė labai daug – ir idėjų, ir patirties”, – pasakojo pašnekovas.
Didžiausi A. Greggo įkvėpėjai – dizaineriai ir architektai Marcelis Braueris, Ludwigas Miesas van der Rohe, Warrenas McArthuras, Le Corbusier ir Charlesas Eamesas. „Daugelyje mano sukurtų baldų naudojami įvairių transporto priemonių komponentai, vis dėlto širdžiai mieliausi tie, kuriuos kuriu iš dviračių ratų”, – prisipažino pašnekovas.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Dviračiai – ne vienintelė transporto priemonė, iš kurios gaminami baldai. Torenso mieste (Kalifornija) įsikūręs dizaino salonas „MotoArt” kuria baldus bei interjero detales iš lėktuvų detalių. Kompanijos įkūrėjas Donovanas Fellas prisiminė, kai šeštajame dešimtmetyje dar būdamas vaikas pradėjo žavėtis lėktuvais ir juos pilotuojančiais vyrais.
„Valandų valandas stebėdavau kylančius DC-8 modelio lėktuvus, prie jų nusidriekusias keleivių eiles”, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad tuo metu žmonės buvo skraidinami nemokamai – tam, kad susipažintų su tobulėjančiomis technologijomis.
Bėgant metams išpopuliarėjo reaktyviniai lėktuvai, o su propeleriais tapo retenybė. Šiuo laikotarpiu D. Fellas pradėjo kurti skulptūras ir interjero detales aviacijos tema muziejams bei pramogų verslo sričiai.
„Vieną ankstyvą 1998 metų sausio rytą į mūsų dirbtuves užsuko metalo surinkėjas. Pažvelgiau į jo sunkvežimio priekabą: tarp įvairiausių metalo gabalų išvydau kelis nepakartojamus praeities kūrinius. Tai buvo purvini, beveik surūdiję lėktuvo B-17 propeleriai”, – kūrybos pradžią prisiminė D. Fellas. Nepakartojama forma, nesuskaičiuojami inžinerijos mokslo, kovos ir laisvės prisiminimai – visa tai sklido iš šių lėktuvų detalių.
„Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, ir aš nusprendžiau padaryti viską, kad apsaugočiau šiuos kūrinius nuo rūdžių”, – patikino vyras ir pridūrė, kad per kelias minutes su metalo surinkėju sudarė sandorį. Per kelias dienas menininko dirbtuvės virto propelerių mišku. Šie buvo valomi, gruntuojami bei poliruojami.
D. Fellas pasakojo, kad klausimo, ar juos būtų galima sumontuoti, net negalėjo kilti: detalės buvo per didelės ir per sunkios. Tuomet jam gimė idėja sukurti skulptūrą vien iš propelerio. „Kai susivokiau, kad daugelis žavisi šiomis nuodėmingai viliojamomis istorijos formomis, savo entuziazmą paverčiau pelningu pomėgiu”, – verslo pradžią prisiminė D. Fellas. Po sunkių paieškų jam pavyko surasti tiekėjų – iš jų pirkdavo stebules, vairo mentes bei kitas lėktuvų detales.
„Išsaugodamas lėktuvų elementus jaučiuosi esantis aviacijos istorijos dalis”, – savo darbo prasmę įvardijo D. Fellas.
Bomba virsta akvariumu
Dizaineris Dave”as Hallas, dirbantis kartu su D. Fellu, tiki, kad kiekvieno kompanijos vadovo viduje tūno mažas berniukas, mylintis lėktuvus.
„MotoArt” kompanijai – jau penkeri metai. Čia propeleriai, varikliai, sėdynės ir šasė durys virsta konferencijų stalais, kavos staliukais, akvariumais ar tiesiog meno kūriniais. Šiuo metu kompanijoje dirba šeši montuotojai.
„Mes neišmetame nieko”, – patikino D. Fellas, kaip pavyzdį pateikdamas lėktuvo C-130 sparno sklendę, iš kurios gaminamos galvos atkaltės lovoms. Populiariausios prekės: iš „Boeing 707” ratų gaminami stalai, lempos, sukonstruotos iš radialinių pistoletų, bei akvariumai, dizainerių sukurti iš bombų MK-84.
D. Fellas pasakojo, kad jų klientų poreikiai labai skiriasi. Štai odontologas iš Floridos savo kabinetui užsisakė iš propelerių pagamintų skulptūrų, vyriškų drabužių parduotuvė nusipirko 20 iš sparnų pagamintų stalų, o nekilnojamojo turto kompanija susižavėjo 7 metrų ilgio stalu iš XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje skraidžiusio biplano sparno.
„Manau, mūsų produkciją renkasi korporacijos, trokštančios dėmesio. Tokie klientai nori, kad žmonės apie juos kalbėtų”, – pirkėjus apibūdino D. Fellas. Jis pridūrė, kad jų kompanijos baldai prikausto dėmesį ir parodo, jog jų turintys žmonės yra atviri bet kokioms idėjoms.
D. Fellą, kaip ir jo partnerį, apėmusi meilė lėktuvams. Idėja tai paversti verslu kilo, kai prieš beveik 20 metų jis savo biuro sienas išdekoravo propelerių sparnais. 2001 metais jis sutiko D. Hallą, su juo ir įkūrė „MotoArt”.
Pirmi metai vyrams buvo gana sunkūs, nes lėktuvų detalių galima gauti tik jų kapinynuose – ten seni ir nebeveikiantys lėktuvai paverčiami metalo laužu. Teko kurį laiką pavargti, kol maža lėktuvų verslo bendruomenė juodu priėmė į savo būrį. Dabar kompanijos patalpos užima 1100 kvadratinių metrų plotą ir šiais metais žada pasiekti milijono dolerių apyvartą.
