Virtuvės vizitine kortele paprastai linkstama laikyti spinteles, tačiau tai – ne visai taip, juk pagrindinis krūvis tenka darbastaliui.
Renkantis stalviršį dažniausiai apsistojama ties praktiškiausia ir ilgaamžiškiausia medžiaga. Stiklas atrodo nuostabiai, tačiau ar jis atsilaikys intensyviai eksploatuojamas, jeigu namų šeimininkė labai mėgsta gaminti? Greičiausiai ne. Granito „neišgąsdins” jokia temperatūra ir apkrova, tačiau tai – anaiptol ne pati elegantiškiausia medžiaga.
Daug kas priklauso ir nuo jūsų mitybos įpročių: ant šalto marmuro patogu kočioti tešlą, o medis idealiai tinka ruošti daržoves.
Virtuvės dizaineriai dažnai siūlo derinti dvi tris medžiagas, kad būtų patenkinti visi galimi poreikiai. Be to, tai padeda išnaudoti kontrastus namų interjere.
Kalbant apie estetiką, ryškiaspalvis stalviršis, žinoma, pagyvina vienodų spintelių eilę, o neutralūs atspalviai paslepia krintančius į akis baldų išraitymus.
Dizaineriai jau atsisako labai storų stalviršių ir daugiau dėmesio skiria pačiam paviršiui, ant kurio dirbama. Didelės reikšmės turi ir dekoratyvios darbastalio kraščiuko savybės, pavyzdžiui, grubiai tašyto akmens.
Su originaliu darbastaliu jūsų virtuvė tikrai nustebins ir sužavės svečius, o jeigu priderinsite nebrangias spinteles, džiaugsitės madingu interjeru be didelės žalos šeimos biudžetui.
Medis
Medis suteikia virtuvei jaukumo, o su keraminiais indais dera kur kas labiau nei akmuo. Seniau jo reputacija buvo sutepta dėl reikalingos nuolatinės priežiūros, bet jei medinį stalviršį, vos tik jis bus sumontuotas, įtrinsite dviem trimis sluoksniais augalinio aliejaus, paskui reikės tik vieną du kartus per metus atnaujinti paviršių.
Medis turi neįkainojamą savybę – įprastinių produktų dėmės ir įbrėžimai lengvai pašalinami šlifuojant, be to, mediena ne taip bijo ir vandens, kaip įprasta manyti. Juk ne veltui visais laikais laivus statė iš medžio. Padidintos rizikos zonoms, pavyzdžiui, aplink kriauklę, rinkitės alyvuotą beržo arba kitokią kietą medieną: ąžuolo, buko, vyšnios.
Stalviršiai iš tamsios medienos – kaštono ir palisandro – harmoningai dera su šviesiais baldais. Dabar tai madinga.
Metalas ir stiklas
Ant stiklo ar metalo bet kokie įbrėžimai ir pirštų atspaudai iškart pastebimi, todėl šios medžiagos tiks tik rūpestingai ir kantriai šeimininkei. Nerūdijantis plienas – gana atspari medžiaga. Dar labiau jį apsaugosite įtrynę vaikišku aliejumi.
Nepamirškite, kad nerūdijantis plienas suteiks jūsų virtuvei restorano išvaizdą. Kai kurie gamintojai ligoninės sterilumu dvelkiantį plieną neutralizuoja natūralaus medžio kraščiukais.
Stiklas atveria neribotas galimybes žaisti su spalvomis, juk ant jo iš apačios aerozoliu galima užpurkšti bet kokį mėgstamą atspalvį. Rinkitės padidinto atsparumo (ne plonesnį nei 19 mm) stiklą, bet nepamirškite, kad jeigu planuojate daug ir dažnai gaminti, stiklas – ne jums.
Veidrodinis paviršius, matintas ar kaip nors kitaip apdirbtas stiklas savaip žavus. Vakarais ypač atpalaiduojamai veikia po neperregimu stiklu sumontuotos diodinės lemputės.
Akmuo
Kaip ir visi gamtos kūriniai, akmuo yra unikalaus grožio, o neatkartojami jo vingiai ir rievės suteikia ypač daug žavesio. Jau seniai stalviršiai buvo gaminami iš granito, nes tai – labai tvirta ir tauri medžiaga, bet dabar populiarūs ne tviskantys, o šlifuoti matiniai paviršiai, ant kurių, beje, ir dulkės ne taip gerai matyti.
Vienas iš klinčių, smiltainio ir skalūno pranašumų – minkšta ir šilta faktūra. Specialiai apdirbus drėgmė šioms medžiagoms nekenkia.
Jeigu išsirinkote akmens stalviršį, nepamirškite naudoti padėkliukų karštiems indams ir lentelių pjaustyti produktams. Kai kurios firmos pagal užsakovo pageidavimą gamina stalviršius su jau įmontuotomis lentelėmis.
Ne mažiau svarbu nuo natūralaus akmens kaip galima greičiau nuvalyti rūgščių produktų – citrinos, pomidoro, svogūno – likučius. Prižiūrėti akmens stalviršiui nenaudojami balikliai ir abrazyvinių medžiagų turintys valikliai.
Betonas ir kompozitas
Kompozitas, kurio sudėtis – plastmasė, dažai ir akmuo, yra viena tvirčiausių medžiagų. Jis menkai nudėvimas, lengvai valomas ir atveria dideles galimybes dizaineriams. Pavyzdžiui, kompozitinių stalviršių iš koriano atspalvių yra daugiau nei 70. Šiai medžiagai galima suteikti bet kokią formą.
Kompozitas gana brangus, bet kai kurie gamintojai siūlo ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, kompozitu padengtą plokštę – sumontavus nuo vientisos neatskirsite.
Betonas vertinamas dėl pramoninio dizaino. Jis lengvesnis už granitą, todėl nereikia nuogąstauti dėl buities technikos ir spintelių, esančių po juo.
Laminatas
Laminatas, atkartojantis medžio, akmens arba kompozito raštą, kur kas pigesnis už natūralias medžiagas ir idealiai tinka tiems, kas priversti taupyti. Šiuolaikinių technologijų dėka „zebrano” arba „betonas” iš šios pigios medžiagos atrodo ganėtinai įtikinamai.
Žinoma, tai ne pati ilgaamžiškiausia medžiaga, bet tinkamai prižiūrint kokius penkerius metus pirminį grožį ji išlaikys, galbūt – netgi dešimtmetį.
Paskutiniuoju metu aukštųjų technologijų dėka atsirado ir temperatūrai atsparaus laminato, bet įrengiant zonas aplink viryklę ir kitą įkaistančią buities techniką reikėtų imtis atsargumo. Apskritai už ilgaamžiškumą ir patikimumą verta sumokėti šiek tiek daugiau.
Nepamirškite, kad plonesnis nei 30 mm darbastalis atrodys nesolidžiai, išskyrus, žinoma, ten, kur interjeras specialiai „palengvintas”.
Beje, atkreipkite dėmesį ir į tokią, atrodytų, smulkmeną, kaip kraščiukas – kuo jis paprastesnis, tuo virtuvė bus šiuolaikiškesnė. Raityti ir raštuoti kraštai dera prie tradicinio interjero.
