Renkantis virtuvės baldus, reikia pagalvoti ir apie naują buitinę techniką: kokia technika reikalinga, ar visa virtuvės technika bus įmontuojama į virtuvės baldus. Šiuo metu technologijos tobulėja itin sparčiai, virtuvės buitinės technikos modeliai papildomi vis naujomis funkcijomis, todėl dažnai sunku nuspręsti, kokių funkcijų reikia, o kokios nebūtinos. Taigi, glaustai atskleisime virtuvės buitinės technikos funkcijų teikiamą naudą.
Kaitlentės pasirinkimas
Šiuo metu parduotuvėse yra parduodamos tokių rūšių integruojamos į baldus kaitlentės: elektrinės stiklokeraminės kaitlentės, indukcinės stiklokeraminės kaitlentės, dujinės kaitlentės, dujinės stiklokeraminės kaitlentės. Visų šių tipų kaitlentės gali veikti arba nepriklausomai nuo orkaitės, arba būti valdomos iš orkaitės. Kaitlentės tobulėja – visose yra įdiegta daug šiuolaikiškų funkcijų, palengvinančių maisto ruošimą.
Sparčiausiai populiarėjantis tipas – elektrinės stiklokeraminės kaitlentės. Jos yra stilingos ir patogios naudoti – nulygintos jų briaunos arba pritaikytas nerūdijančio plieno apvadas. Lygus ir plokščias paviršius atrodo ne tik estetiškas, jame nėra siaurų plyšių, į kuriuos galėtų patekti nešvarumai ar riebalai; pakanka tik vieno brūkštelėjimo, kad paviršius vėl spindėtų kaip naujas.
Visiems įprastos dujinės kaitlentės kol kas yra labiausiai paplitęs kaitlenčių tipas. Vis dėlto šiais laikais jos taip pat atrodo elegantiškai ir gali sukurti jaukios virtuvės vaizdą. Brangstant dujoms, atitinkamai brangsta ir jų eksploatacija.
Indukcinės kaitlentės – palyginti neseniai atsiradę virtuvės prietaisai, ir iš tiesų dar yra mažai žinomi. Nors apie jas sklando daugybė prieštaringų nuomonių, tačiau nėra abejonės, kad tai efektyviausi energijos taupymo atžvilgiu ir saugiausi virtuvėje naudojami įrenginiai.
Indukcinėse kaitlentėse valgis yra yra gaminamas tiekiant šilumą tiesiai į gaminį. Šiluma sklinda nuo įkaitinto puodo dugno. Verdant valgį ant keraminės arba elektrinės ketinės viryklės, pirmiausia įkaista pati viryklė, o tik po to nuo jos įkaista puodas su valgiu. Dalis tiekiamos šilumos negrįžtamai prarandama keraminio stiklo kaitinimui keraminėje viryklėje. Šios medžiagos tokiomis sąlygomis įkaista iki aukštos temperatūros, tačiau dalis šilumos įkaitina orą virš viryklės, ir šiluma vėl prarandama.
Betarpiškas šilumos kūrimas puodo dugne sąlygoja, kad sutrumpėja pašildymo laikas ir pasiekiamas aukštas šildymo efektyvumas. Tipinei indukcinei viryklei būdingas labai naudingas energijos suvartojimas lyginant su konvekcine valgio ruošimo sistema. Pagal gaunamos ir atiduodamos energijos santykį, indukcinės kaitlentės jos „iššvaisto” beveik dvigubai daugiau, nei dujinė viryklė.
Tačiau įsigyjus indukcinę kaitlentę, teks įsigyti ir naujus, specialiai tokioms kaitlentėms pritaikytus puodus.
Orkaitės pasirinkimas
Beveik visos orkaitės pasižymi tokiomis savybėmis, kaip kepimo funkcijų gausa, apsauga nuo vaikų ir pan. Galima teikti, kad šios ir panašios funkcijos tapo standartu, norma. Kaip išskirtinę naudą teikiančias savybes galima išskirti: pirolizę ir automatinį receptinį kepimą.
- Pirolizė – tai medžiagų kaitinimas ir skaidymas be oro. Orkaitė įkaista iki 500 °C, todėl visi maisto likučiai, trupiniai ir visa kita tiesiog išskaidoma. Pirolizės teikiama nauda – lengvas savaiminis orkaitės išsivalymas. Turint orkaitę su pirolizės funkcija – galėsite pamiršti ilgą, sudėtingą ir varginantį orkaitės šveitimą, gramdimą bei valymą. Dar vienas privalumas – nereikia naudoti jokių cheminių valiklių.
- Automatinis receptinis kepimas – tai specialistų sukurti kepimo receptai. Jums tereikia pasirinti, kokį gaminį norite tobulai iškepti (vištą, apkepėlę, pyragą, sausainius, picą ir t.t.), o kepimo laiką, temperatūrą, kaitinimo tipą ir visą kitą padarys pati orkaitė. Taigi, galite būti tikri, kad patiekalai bus pagaminti pagal virtuvės meistrų standartus.
Žinoma tokios standartinės funkcijos kaip užraktas nuo vaikų ir „šaltos durelės” yra būtinos šiuolaikinei orkaitei.
Indaplovė: ar verta?
Kalbant apie virtuvės buitinę techniką, ko gero, niekas nesvarsto, ar verta įsigyti orkaitę, kaitlentę arba šaldytuvą, o apie indaplovę vis dar svarstoma. Iš tiesų indaplovės funkcija tokia pati, kaip ir bet kokios kitos buitinės technikos (skalbimo mašinos, dulkių siurblio ir t.t.) – palengvinti nemalonius buities darbus (skalbimą, valymą ir t.t.). Kad indus plauti nėra smagu, turbūt sutiks kiekvienas. Tikriausiai visose šeimose pasitaiko ginčų, kieno eilė plauti indus indaplovės teikiama nauda akivaizdi: yra kur sudėti nešvarius indus, todėl jie nesikaupia plautuvėje, ant stalo ir pan. Be to indai išplaunami nepalyginamai švariau bei taupomas laikas. Žinoma, patogiau turėti didesnę – 60 cm indaplovę, bet jeigu dvejojete, kad indaplovė gali užimti per daug vietos – rinkitės 45 cm pilnai įmontuojamą indaplovę. Pajutę indaplovės teikiamą naudą, tikrai nebenorėsite jos atsisakyti.
Žinoma, būna situacijų, kuomet iš karto įsigyti virtuvės baldus ir visą buitinę techniką nepavyksta. Tokiu atveju, siūlome susiprojektuoti indaplovės dydžio spintelę, kurią ateityje galėsite lengvai pakeisti įmontuojama indaplove.
Šaldytuvo pasirinkimas
Galima išskirti ir plačiau pakomentuoti 3 šaldytuvo funkcijas:
- No-frost sistema – leidžianti palaikyti sausą orą ir užšaldyti produktus be šerkšno, dėl to maistas išsaugo beveik visas naudingas medžiagas. Taip pat šaldytuvų su no-frost sistema nereikia atšildyti, todėl yra paprastesnis bei patogesnis jo naudojimas ir priežiūra.
- Nulinė zona – tai speciali zona šviežiems greitai gendantiems produktams (mėsai, žuviai, pienui ir pan.). Šioje zonoje palaikoma nuliui artima temperatūra, todėl nesidaugina mikrobai ir maistas ilgiau išlieka šviežias.
- Antibakterinė danga – tai speciali medžiaga, kuria padengtos šaldytuvo vidinės sienos. Ši medžiaga neleidžia daugintis mikrobams. Kadangi mikrobai negali daugintis, maistas išlieka šviežesnis ir kokybiškesnis.
Antibakterinė danga dažnai painiojama su higieniniu filtru, kuris, kitaip negu antibakterinė danga, tiesiog saugo nuo nemalonaus kvapo, bet neturi antibakterinių savybių.
Talpumas ir dydis
Pirmiausia apsispręskite, kokios talpos šaldytuvas bus reikalingas – ji svyruoja nuo 45 iki 600 litrų naudingojo tūrio,galima rasti ir 800 l gigantų. Taip pat gali būti svarbūs ir buitinės technikos išmatavimai, nes ne kiekvienas gali tilpti nedideliame kampe, o taip pat ne kaip atrodys ir nesuderinti su baldais matmenys.
Europos gamintojai dažniausiai laikosi standartų – šaldytuvų gylis yra 60-62 cm, plotis – 60 cm, o aukštis – nuo 160 iki 200 cm. Azijos gamintojai dažnai siūlo ir platesnius gaminius.
Renkantis šaldytuvą taip pat įvertinkite savo mitybos įpročius, apsipirkimų dažnumą, polinkį kaupti maistą, taip pat virtuvės dydį, išplanavimą. Mažesni šaldytuvai turintys vienas dureles ir šaldytuvo viduje įrengtą šaldymo kamerą tiks dažnai namie nebūnantiems, nedaug gaminantiems žmonėms. Didesni šaldytuvai paprastai turi atskirą šaldiklį, kuriame galima ilgą laiką išlaikyti didesnį kiekį šaldytų produktų. Šaldiklis gali būti įrengtas šaldytuvo apačioje arba viršuje, o taip pat ir šone.
Vidaus erdvės
Išsirinkę reikiamo dydžio šaldytuvą, nepamirškite žvilgtelti į vidų ir pamėginti įsivaizduoti, kaip jame atrodys jūsų dažniausiai vartojami maisto produktai. Tikriausiai pageidaujate, kad produktai būtų tvarkingai sudėlioti, kiekvienas rastų savo vietą.
Svarbu, kad šaldytuvo lentynų bei durų vonelių padėtį būtų galima keisti ir reguliuoti. Atkreipkite dėmesį, ar yra specialiai buteliams laikyti pritaikytos plastmasinės „šukos”, jų dėka buteliai nesidaužo vienas į kitą, neiškrenta. Šaldytuvo lentynėlės g aminamos iš stiklo, plastiko ar vielos. Patvariausios ir patogiausios yra lentynos iš grūdinto stiklo, jos išlaiko net 25 kg svorį, sunkiai dūžta, nesibraižo. Atkreipkite dėmesį ar lentynų pakraščiuose pritvirtinti plastikiniai rėmeliai – jie sulaiko išs iliejusį skystį, kad nelašėtų ant apačioje esančių produktų.
Šaldytuvo durelėse lentynėlės turėtų būti tokios, kad jose būtų galima sutalpinti skirtingų dydžių produktus, lentynėlių aukštį galėtumėte lengvai reguliuoti ar visiškai jas išimti. Naudinga yra ir durų atidarymo krypties keitimo galimybė, diegiama ir visuose šaldytuvų „Snaigė” modeliuose. Perstačius baldus ar persikėlus gyventi į kitą vietą patogesnį atidarymą bus galima išspręsti akimirksniu, nereikės ieškoti naujo modelio šaldytuvo.
Labai svarbu, kad vidinės šaldytuvo sienelės būtų lygios, o garintuvas, palaikantis tolygų šaltį ir optimalią drėgmę visame šaldytuve, būtų įmontuotas į sienelę. Taip bus lengviau tvarkytis – lengviau nusivalo sienelės, ant jų nesikaupia nešvarumai.
Esant problemoms dėl elektros tiekimo sutrikimo, svarbus rodiklis yra temperatūros kilimo laikas dingus elektros srovei. Kuo šis laikas ilgesnis, tuo geriau – maisto produktai ilgiau neatšyla, todėl nepraranda maistinių savybių, dingus elektros srovei. Patariama rinktis šaldytuvą, kurio vidutinis temperatūros kilimo laikas siekia 17-19 val.
Šiuos duomenis gamintojai visada nurodo gaminio naudojimo instrukcijoje. Pavyzdžiui, „Snaigės” šaldytuvų temperatūros kilimo laikas siekia 20 val.
Daugiau šalčio
Šiuolaikiniuose šaldytuvuose temperatūrą galima reguliuoti nuo 0 iki +10 C laipsnio tikslumu nepriklausomai ar šaldytuvas valdomas mechaniniu būdu (termoreguliatoriaus rankenėle) ar elektronikos pagalba. Šaldymo sistemoje sumontuoti jautrūs temperatūros davikliai, kurie, esant temperatūros kaitai, pasirūpina, kad kompresorius būtų įjungtas arba išjungtas.
Jei reikia sušaldyti didelį kiekį šviežių produktų ir norite, kad jie išlaikytų kuo daugiau vertingų savybių, bendrovės „Snaigė” specialistai rekomenduoja rinktis modelį, turintį greito sušaldymo režimą. Ši funkcija neleidžia kilti ir jau sušaldytų produ ktų temperatūrai.
Tinkamai sušaldyti produktų paprastoje šaldytuvo kameroje, kur šaltis siekia apie 12 laipsnių, negalima.
Tam tiktų šaldikliai ir dviejų durų šaldytuvai-šaldikliai su atskira šaldymo kamera, turintys ne mažesnę kaip 4 žvaigždučių kategor iją. Žvaigždučių skaičius rodo šaldiklių bei dviejų kamerų šaldytuvų-šaldiklių palaikomą temperatūrą kameroje.
Efektyviausi yra 4 žvaigždutes turintys prietaisai – juose temperatūra ne didesnė nei minus 18 C arba šalčiau, tad galima sušaldyti didelį kiekį šviežių maisto produktų ir juos išlaikyti iki 15 mėnesių. Naujosios „Snaigė Ice Logic” linijos modeliai turi ir ypatingai greito sušaldymo režimą. Jų šaldikliuose temperatūra nukrenta iki 25 laipsnių šalčio ir daugiau – taip galima dar greičiau sušaldyti maisto produktus.
Kuo greičiau produktai sušąla, tuo mažiau praranda maistinių savybių bei būna skanesni atšildyti. Labai patogu, jei šaldiklyje yra specialus stalčius ar skyrius greitai sušaldyti smulkius maisto produktus.
Verta atkreipti dėmesį ir į prietaiso sušaldymo pajėgumą, kuris nurodo, kokį kiekį produktų galima sušaldyti vienu kartu. Skirtingų gamintojų analogiškų šaldiklio tūrių gaminių sušaldymo galingumas gali skirtis apie 2,5 karto (pvz., nuo 5 iki 12 kg).
Šaldiklio klasė pagal mažiausią temperatūrą
(*) – iki -6 C temperatūra, užšaldytus produktus galima laikyti iki savaitės.
(**) – iki -12 C temperatūra, užšaldytus produktus galima laikyti iki mėnesio.
(***) – iki -18 C temperatūra, užšaldytus produktus galima laikyti iki trijų mėnesių, užšaldyti šviežius produktus.
(****) – žemesnė kaip -18 C temperatūra, užšaldytus produktus galima laikyti iki metų.
Gartraukio pasirinkimas
Apie tai, kad gartraukis yra būtinas virtuvės komplekto elementas, užtikrinantis sveiką namų orą, klausimų turbūt nekyla. Tačiau, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis efektyvų gartraukį? Taigi, pagrindiniai aspektai:
- Gartraukiai, ištraukiantys orą į išorę, yra galingesni ir efektyvesni už tik orą valančius.
- Svarbu pasirinkti pakankamo galingumo gartraukį. Galingumo pasirinkimas priklauso nuo virtuvės patalpos dydžio ir gaminimo intensyvumo.
- Gartraukiai veikdami kelia tam tikrą triukšmą (variklio veikimo, oro srauto), todėl siūlome atkreipti dėmesį į gartraukio keliamą triukšmo lygį. Svarbu paminėti, kad yra gartraukių, kurių variklio blokas montuojamas ir izoliuojamas už virtuvės sienos, tuomet triukšmo lygis yra minimalus.
- Gartraukis, turintis kelių filtrų sistemą, patikimiau užtikrina švarų orą ir efektyviau neutralizuoja įvairius kvapus.
Pagrindiniai kriterijai renkantis garų rinktuvą:
- oro ištraukimo galingumas, matuojamas m³/h.
- triukšmo lygis, matuojamas dB (re 1pW).
- garų rinktuvo filtrų sistema, leidžianti palaikyti gaivų virtuvės orą, be pašalinių kvapų ir riebalų.
Dažna klaida: daugybė žmonių pamiršta, kad pagrindinė garų rinktuvo funkcija-iš virtuvės pašalinti pašalinius kvapus, o ne būti apdailos dalimi.
